Įdomiosios švyturių istorijos (28)

Ikoninis, anš šiaurinio molo Klaipėdoje 1884 m. gruodžio 16 d. įžiebtas Baltasis švyturys ypatingą, simbolinę reikšmę įgavo Lietuvai 1923 m. prisijungus Klaipėdos kraštą. Jis tapo žinios apie Lietuvą-jūrinę valstybę skleidėju.

Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia 

Sekančią švyturių istoriją rasite čia 

Vienas įdomiausių reliktų: 1928 m. Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) išleisti mažasis ir didysis, vadinamojo Klaipėdos sukilimo 5-mečiui skirti medaliai. Jų averse ir reverse centrine figūra pasirinktas Baltasis švyturys.

Kūrinio autorius – lietuvių skulptorius, grafikas, medalistas Petras Rimša, gimęs tą patį mėnesį ir dieną (1880 XI 23), kaip ir tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius (1851 XI 23). Miręs 1940-aisiais.

1927 m. LŠS užsakytame ir įspūdingu 10 000 tiražų pagamintame mažajame medalyje (35,5 mm skersmuo. 22,2 g svoris, bronza) P. Rimša patalpino daugybę simbolinių elementų.

Averso kraštuose - dviejų ginkluotų, trimitus pučiančių šaulių figūros. Tačiau įdėmiau įsižiūrėjus, galima atskirti dviejų tipažų personažus: kairėje – lietuvis iš Didžiosios Lietuvos, prie kurio kojų pastatytas skydas su Vyties motyvu. Dešinėje – kovotojas nuo Klaipėdos krašto: tai išduoda ant kairės rankos mūvimas vadinamojo sukilėlio raištis (būdavo tamsiai žali raiščiai su baltomis raidėmis „MLS“ – Mažosios Lietuvos savanoris); prie jo kojos – skydas su Klaipėdos herbu.

Medalio apatinius šonus puošia ąžuolo vainikai, tekanti saulė, LŠS inicialai ir žodį KLAIPĖDA bei datą „1923“ padalijęs kalavijas.

Yra ir istorinė žinutė: kalavijo smaigalio šonuose skaičiai „I“ ir „9“. P. Rimša taip užkodavo svarbų įvykį: pagal planą operacija prasidėjo 1923 m. sausio 9 d., kai Šilutėje Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, kuriame teigta, kad „vokiškoji“ krašto direktorija ir kitos administracinės įstaigos yra paleidžiamos, o visa valdžia atitenka naujai direktorijai, kuriai vadovauja Erdmonas Simonaitis. Kariai su vokiškais šautuvais ir raiščiais ant peties su užrašu „MLS“ perėjo sieną ir įžengė į Klaipėdos kraštą sausio 10 d.

Dabar kilstelėkime antakius ir pažvelkime į medalio viršutinę dalį: pavaizdotas kiekvienam lietuviui iki skausmo žinomas motyvas: „Paduok sesule kardą / Reiks priešą kirsti“. Moteris įteikia kalaviją ant žirgo sėdinčiam personažui, kuris mūvi lygiai tokią pačią kepurę, kaip ir pučiantis trimitą su Klaipėdos herbu skyde. Lietuvininkui.

O fone – stilizuotos Klaipėdos miesto panoramos fragmentas, kuriame dominuoja Baltasis švyturys (1884-1944 m.). Sceną juosia užrašas „KAS MŪSŲ – KOVA ĮGYSIM“.

Reverse P. Rimša užkodavo simbolius jau po sėkmingos Klaipėdos krašto prijungimo operacijos. Tai išduoda daug elementų.

Pirmiausiai – kalavijo rankenos vienoje ir kitoje pusėse esanti jau kitokia data, nei averse: I 19. Dar vieno istorinio fakto įamžinimas: 1923 01 19 d. Gelbėjimo komiteto skyrių ir draugijų atstovų suvažiavime priimta deklaracija, skelbiančia Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos autonomijos teisėmis.

Medalio kraštuose – jau nebe vyrai-kariai, o dvi taikios, rankomis susikibusios merginos, simbolizuojančios Didžiąją ir Mažąją Lietuvą. Kaip gudriai P. Rimša paslėpė tų „dviejų lietuvų“ simbolikas! Kairiosios skyde – agrarinę valstybę akcentuojantys, sukryžiuoti šienpjovių dalgis, grėblys, galimai duonos tešlai maišytis skirtas lovys ir statybininkų plaktukas. Aliuzija į žemdirbių kraštą be visaverčio priėjimo prie jūros, prekybinio uosto.

Todėl dešinėje pusėje vaizduojama vienareikšmiškai lietuvininkė: ties juosmeniu galima net delmoną įžvelgti, o prie kojų esantis skydas viską paaiškina: jame pavaizduotos burės ir besileidžianti saulė.

Centre – scena, kurioje matyti lietuvaitė, įteikianti raiteliui vainiką. Jau nebe kovai skirtą kalaviją, kaip reverse, o pergalės simbolį. Beje, „grįžta“ tas pats personažas, kaip ir „išvykęs“ averse.

Figūrų fone – stilizuotos Klaipėdos miesto panoramos fragmentas ir vėl su Baltuoju švyturiu. Sceną juosia užrašas „KAS IŠKOVOTA – MYLĖT MOKĖSIM“. Apatinę lauko dalį juosia rūtų vainikai. Briaunoje inicialai PR (Petras Rimša).

Iliustracijoje – mažasis medalis: jis specialiai toks buvo pagamintas idant žmonės galėtų nešioti prisisegę ar ant kaklo. LŠS pagamino ir 60 mm analogiškų medalių, kurie – daug retesni: net Lietuvos banko Pinigų muziejus oficialiai pripažįsta, jog šio dydžio medalių tiražas yra nežinomas.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder