Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Vienas įdomiausių reliktų: 1928 m. Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) išleisti mažasis ir didysis, vadinamojo Klaipėdos sukilimo 5-mečiui skirti medaliai. Jų averse ir reverse centrine figūra pasirinktas Baltasis švyturys.
Kūrinio autorius – lietuvių skulptorius, grafikas, medalistas Petras Rimša, gimęs tą patį mėnesį ir dieną (1880 XI 23), kaip ir tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius (1851 XI 23). Miręs 1940-aisiais.
1927 m. LŠS užsakytame ir įspūdingu 10 000 tiražų pagamintame mažajame medalyje (35,5 mm skersmuo. 22,2 g svoris, bronza) P. Rimša patalpino daugybę simbolinių elementų.
Averso kraštuose - dviejų ginkluotų, trimitus pučiančių šaulių figūros. Tačiau įdėmiau įsižiūrėjus, galima atskirti dviejų tipažų personažus: kairėje – lietuvis iš Didžiosios Lietuvos, prie kurio kojų pastatytas skydas su Vyties motyvu. Dešinėje – kovotojas nuo Klaipėdos krašto: tai išduoda ant kairės rankos mūvimas vadinamojo sukilėlio raištis (būdavo tamsiai žali raiščiai su baltomis raidėmis „MLS“ – Mažosios Lietuvos savanoris); prie jo kojos – skydas su Klaipėdos herbu.
Medalio apatinius šonus puošia ąžuolo vainikai, tekanti saulė, LŠS inicialai ir žodį KLAIPĖDA bei datą „1923“ padalijęs kalavijas.
Yra ir istorinė žinutė: kalavijo smaigalio šonuose skaičiai „I“ ir „9“. P. Rimša taip užkodavo svarbų įvykį: pagal planą operacija prasidėjo 1923 m. sausio 9 d., kai Šilutėje Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, kuriame teigta, kad „vokiškoji“ krašto direktorija ir kitos administracinės įstaigos yra paleidžiamos, o visa valdžia atitenka naujai direktorijai, kuriai vadovauja Erdmonas Simonaitis. Kariai su vokiškais šautuvais ir raiščiais ant peties su užrašu „MLS“ perėjo sieną ir įžengė į Klaipėdos kraštą sausio 10 d.
Dabar kilstelėkime antakius ir pažvelkime į medalio viršutinę dalį: pavaizdotas kiekvienam lietuviui iki skausmo žinomas motyvas: „Paduok sesule kardą / Reiks priešą kirsti“. Moteris įteikia kalaviją ant žirgo sėdinčiam personažui, kuris mūvi lygiai tokią pačią kepurę, kaip ir pučiantis trimitą su Klaipėdos herbu skyde. Lietuvininkui.
O fone – stilizuotos Klaipėdos miesto panoramos fragmentas, kuriame dominuoja Baltasis švyturys (1884-1944 m.). Sceną juosia užrašas „KAS MŪSŲ – KOVA ĮGYSIM“.
Reverse P. Rimša užkodavo simbolius jau po sėkmingos Klaipėdos krašto prijungimo operacijos. Tai išduoda daug elementų.
Pirmiausiai – kalavijo rankenos vienoje ir kitoje pusėse esanti jau kitokia data, nei averse: I 19. Dar vieno istorinio fakto įamžinimas: 1923 01 19 d. Gelbėjimo komiteto skyrių ir draugijų atstovų suvažiavime priimta deklaracija, skelbiančia Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos autonomijos teisėmis.
Medalio kraštuose – jau nebe vyrai-kariai, o dvi taikios, rankomis susikibusios merginos, simbolizuojančios Didžiąją ir Mažąją Lietuvą. Kaip gudriai P. Rimša paslėpė tų „dviejų lietuvų“ simbolikas! Kairiosios skyde – agrarinę valstybę akcentuojantys, sukryžiuoti šienpjovių dalgis, grėblys, galimai duonos tešlai maišytis skirtas lovys ir statybininkų plaktukas. Aliuzija į žemdirbių kraštą be visaverčio priėjimo prie jūros, prekybinio uosto.
Todėl dešinėje pusėje vaizduojama vienareikšmiškai lietuvininkė: ties juosmeniu galima net delmoną įžvelgti, o prie kojų esantis skydas viską paaiškina: jame pavaizduotos burės ir besileidžianti saulė.
Centre – scena, kurioje matyti lietuvaitė, įteikianti raiteliui vainiką. Jau nebe kovai skirtą kalaviją, kaip reverse, o pergalės simbolį. Beje, „grįžta“ tas pats personažas, kaip ir „išvykęs“ averse.
Figūrų fone – stilizuotos Klaipėdos miesto panoramos fragmentas ir vėl su Baltuoju švyturiu. Sceną juosia užrašas „KAS IŠKOVOTA – MYLĖT MOKĖSIM“. Apatinę lauko dalį juosia rūtų vainikai. Briaunoje inicialai PR (Petras Rimša).
Iliustracijoje – mažasis medalis: jis specialiai toks buvo pagamintas idant žmonės galėtų nešioti prisisegę ar ant kaklo. LŠS pagamino ir 60 mm analogiškų medalių, kurie – daug retesni: net Lietuvos banko Pinigų muziejus oficialiai pripažįsta, jog šio dydžio medalių tiražas yra nežinomas.
Taip pat skaitykite
