Intriguojantis Vytauto Čepo romanas „Surask mano vyro kaulus“

Autorius tikisi, kad patenkintų skaitytojų bus daugiau nei pasipiktinusių, o moteriškos auditorijos atstovių širdyse knyga pažadins didesnį norą audringesniam ir gaivališkam gyvenimui.

Vytautas Čepas dalinosi, kad knygos „Surask mano vyro kaulus“ rašymas užtruko ilgiau, nei tikėtasi. Tam sutrukdė įsiterpęs dokumentinio romano „Siena“ rašymas ir bylinėjimosi procesas dėl tos knygos siužete atskleistų tam tikrų kompromituojamų faktų.

Užtrukęs knygos rašymas

„Rašiau labai ilgai - nuo 2019 metų. Parašęs trečdalį knygos, sulaukiau signataro Egidijus Bičkauskas prašymo parašyti knygą apie tris nuteistus asmenis, kurie to nusikaltimo nepadarė.

Jis atvežė tos bylos dokumentus ir aš visus metus rašiau tą knygą, dokumentinį romaną “Siena".

Dėl šio romano Palangoje gyvenantis verslininkas Gediminas Jacka mane padavė į teismą, kad aš jame atskleidžiau jo ligą. Su juo teko bylinėtis beveik dvejus metus. Tas procesas mane išvedė iš pusiausvyros ir negalėjau rašyti, nes nežinojau, kas bus.

Pirmą instanciją aš laimėjau. Bet G. Jacka padavė apeliacijai: visos atmetė, o viena - ne. Man priteisė visą knygos honorarą. Sumokėjau ir apsisprendžiau nesižudyti dėl to tūkstančio septynių šimtų.

Sumokėjau ir nedaviau Aukščiausiajam Teismui. Man patiko, kad teismas priėmė sprendimą tą knygą išimti iš pardavimo bei bibliotekų. Pardavime jau knygos nebebuvo likę, bet iš bibliotekų - išėmė.

Na, va tada ir pasidėjo jos populiarumas. Žmonės pradėjo skambinti ir klausti, gal turiu dar knygos egzempliorių ir iki šiol vis prašo", - intriguojančia istorija dalinosi V. Čepas.

Klaipėdietiškas romanas

Knygos autorius pasako, kad po ilgos pertraukos grįžęs prie dabar leidžiamos knygos rašymo turėjo iš naujo perskaityti rankraštį, nes viską buvo pamiršęs.

"Rašiau, rašiau, paskui pasižiūriu, kad herojus, kurio lūpomis rašau, jau kokiame penkiasdešimtame puslapyje yra numiręs. Tada dar kartą vėl viską perskaičiau, susirašiau herojų vardus, kas jie tokie yra, nes per tą laiką viskas užsimiršo.

Na, ir sukurpiau romaną daugiau kaip trijų šimtų puslapių apimties.

Šis romanas yra grynai klaipėdietiškas: tik vienu momentu veiksmas nukeliamas į Kazachiją. Knygoje vartoju Klaipėdos hidronimus, toponimus ir asmenis su konkrečiomis pavardėmis. Daugiausia - tai meno žmonės: skulptoriai, muzikantai.

Romanas įdomus savo tematika. Aš bandau išnagrinėti lietuvių požiūrį į žydus ir žydų požiūrį į lietuvius ir į pačius save. Mes dažnai priimame sprendimus arba kalbame nesuprasdami, kodėl taip.

Kodėl žmonės, jeigu kokia bėda, iš karto puola žydus, nors jų per mylią nebuvo? Tuoj pat žydai kalti, žydų mafija.

O pasirodo - nieko panašaus. Paprastas lietuvis vagis, valstietiška pavarde, kažką pavogė, o kaltinimai krenta žydams. Na, o iš kitos pusės ir tie žydai visur dominuoja.

Bet užuot smerkę, juokęsi, tyčiojęsi, turėtume iš jų mokytis, nes tai yra labai gabi tauta. Tam ir turi pasitarnauti ši knyga.

Leisdamas romaną „Siena“ galvojau, kad G. Jacka turėtų būti patenkintas. Tačiau jis taip užpyko, kad dvejus su puse metų po teismus mane tampė.

Dėl to toks virpuliukas yra ir dabar, ar niekams neužkliūsiu. Bet žydai - protingi žmonės, gal neprisikabins", - sakė V. Čepas.

Neapsieita be meilės ir intymumo

V. Čepas atviravo, kad knygoje „Surask mano vyro kaulus“ atskleidžiama pagrindinės veikėjos Vidos moteriška branda ir jos besikeičiantis požiūris į intymumą.

Rašytojas neslėpė, kad jau prieš dvidešimt metų jo atviras rašymas apie seksą piktino žmones. Be tie, kurie labiausiai piktinosi - numirė, kiti - susitaikė.

"Taip, be meilės istorijos čia irgi neapsieita. Knyga iš esmės yra kriminalinis meilės romanas. Vida į romaną įsispraudžia būdama apie dvidešimt ketverių ir gerą dešimtmetį jame gyvena.

Romane vaizduoju, kaip ji iš geros namų šeimininkės ir pavyzdingos mamos tampa moterimi, kuri jaučia malonumą gyvendama audringesnį gyvenimą, jaučia malonumą mylėtis, ko iki tol nejautė.

Kiek esu tų romanų parašęs - neapsiėjau be erotinių scenų. Ši knyga - ne išimtis. Už tai esu gavęs net ir per galvą nuo tokios bobutės šalia bibliotekos, rėkusios, jog aš rašinėju šlykštynes.

Bet vieną kartą reikia nusimesti tas kaukes. Moteris lygiai toks pat organizmas, ir poreikiai intymumui kaip pas vyrą, tik priėjimas prie jos yra truputėlį kitoks", - teigė V. Čepas.

Naujos knygos kokybė ir vertė

V. Čepas sakė, kad dešimtoji jo knyga neturėtų būti blogesnė už kitas jau išleistas devynias, tačiau tikslų atsakymą galės pateikti tik tada, kai knyga bus išspausdinta.

"Dabar sunku pasakyti. Aš ją turiu dar kartą perskaityti, kai ji bus išspausdinta ir įpakuota į viršelius, kai turės fizinį kūną. Joje yra patrauklūs, daugiasluoksniai ryškūs herojų charakteriai ir moters brandos kelias, samprotavimai apie moterišką laimę ir ar ji apskritai įmanoma. Nes kai tik moteris patampa laiminga, tada iš karto kažkas jos gyvenime subyra.

Moterišką auditoriją knyga tikrai turėtų sudominti, bet ir vyrai ras joje sau patinkančių dalykų - net keturias sekso scenas.

Mes užmirštame vieną dalyką, kad, nors ir būdami socialiniai padarai, stipriai remiamės į gamtą ir be jos apsieiti negalime. Tą ir akcentuoju knygoje „Surask mano vyro kaulus“, - teigė V. Čepas.