Istorinės Smiltynės atodangos (10)

Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.

1898 m. liepos 16 d. į Berlyną iš uostamiesčio išsiųstame, didžiausio knygyno mieste, Biržos gatvėje savininko Roberto Schmidto išleistame atviruke matome pamario vaizdą kiek į pietus nuo dabartinės kavinės „Nerija“. Nė vieno iš įamžintų objektų nebeliko. 

Šalia pėsčiųjų promenados - medinis restoranas, o piečiau – laivų gelbėjimo stoties pastatas. Pastarasis šioje vietoje stovėjo labai neilgai, nes pagrindinė, raudonų plytų, mūrinė laivų gelbėjimo stotis veikė pajūryje, Kopgalyje. 

Šis atvirukas yra nuo 1897 m. iki 1900 m. tarp Klaipėdos miesto pirklių ir Vokietijos vyriausybės vykusių derybų amžininkas. 

XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Smiltynė ėmė keistis labai sparčiai: į pietus ir šiaurę nuo istorinės Smėlio karčemos kopos su smukle (ji matyti šiame atviruke) ėmė dygti prabangios vilos, buvo išvystytas pasivaikščiojimo takų tinklas, kūrėsi restoranai, kavinės, o 1907-1908 m. pastatytas kurhauzas vainikavo naujo, klaipėdiečių itin pamėgto kurorto gimimą. 

Smiltynė buvo neginčijama nuo dulkių, oro taršos ir triukšmo pavargusių uostamiesčio gyventojų vasarvietė-favoritė dėl keleto priežasčių. Bene svarbiausia – pati vieta: Kuršių nerija dvelkė ramybe, galima mėgautis tyru oru ir pačiais švariausiais, plačiausiais paplūdimiais pajūryje. Ko nepasakysi apie kitus Klaipėdos kurortus Melnragę ir Girulius. 

Melnragėje kūrėsi uosto infrastruktūra, vyko statybos, ir tai buvusi labiau žvejų gyvenvietė, nei poilsiautojų pamėgta vieta. Tiesa, prie Raudonojo švyturio, šiaurinio molo su Baltuoju švyturiu miesteičiai itin mėgo atvykti 1904-1934 m. į pačią Melnragę vežusiu tramvajumi, vėliau – miesto autobusais.

Na, o Giruliai – jau už miesto. Į šią vasarvietę su taip pat gerai išvystyta infrastruktūra reikėdavę važiuoti traukiniu, o nuvykus apsistoti mažiausiai savaitei ar mėnesiui. Taigi, šiai poilsiavietei buvo būdinga sava specifika. 

Tuo tarpu Smiltynė dėl nuolat kursavusio kelto - pasiekiama ranka. Į ją žmonės vykdavo po darbų, savaitgaliais bei vienai dienai. Rečiau – su nakvyne: šiuo tikslu klaipėdiečiai turėjo specialius medinius paplūdimio namelius.