Istorinės Smiltynės atodangos (8)

Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.

Nuotraukoje – 1934 m. uostamiestyje vykusios pirmosios Jūros dienos sporto varžybų dalyviai ir žiūrovai prie Smiltynės kurhauzo. 

Tautiečius iš vadinamosios Didžiosios Lietuvos prisijaukinti jūrą kvietusio renginio statistika tais 1934-aiaisis, rugpjūčio 11-12 d., buvo įspūdinga: į Klaipėdą traukiniais atkeliavo 33 tūkst., laivais, autobusais, kitomis susisiekimo priemonėmis – dar apie 17 tūkst. žmonių. Skaičiuojama, kad debiutinėje Jūros šventėje dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių (uostamiestyje tuo metu gyveno apie 40 tūkst.). 

Pirmieji svečiai į Klaipėdą ėmė plūsti dar penktadienį, rugpjūčio 10-ąją: rytiniu traukiniu iš Kauno atvyko apie 2 tūkst. žmonių, dėl ko traukinys pavėlavo 49 minutes. 

Šeštadienį pirmaisiais specialiais traukiniais, kurie turėjo po 60 vagonų, atvyko per 30 tūkst. žmonių.

Ypač gražiai buvo papuošta Smiltynė: ištiestas apie 800 m lempučių tinklas. „Elektra šviečia naktį ir atsispindėjusi kaip į veidrodį, daro žavėtiną įspūdį“, - rašė žurnalistai. 

Vėliavėlių girliandomis ir net japoniškais žibintais buvo pasipuošę parade ant vandens dalyvavę laiveliai, jachtos, vyko žvejų regata kuršvaltėmis (dalyvavo 40) ir kt. 

To meto spaudoje mirgėjo skelbimai: „Visi laivai, neišskiriant ir kuturių (kuterių – aut. past.), kurie norės vežioti Jūros dienomis 11-12 d.d. keleivius į Jūrą ir Kuršmarį, privalo ne vėliau iki 11 d. 12 val. užsiregistruoti Trafikos Tarnyboje (Locų bokšte)“; „Smiltynės kurhauzo Sodne Jūros Dienos proga sekmadienį, šio rugpjūčio mėn. 12 d. vakare bus Klaipėdos Muzikos Mokyklos simf. orkestro ir chorų (Kauno ir Klaipėdos) KONCERTAS. Po koncerto šokiai, griežiant karo orkestrui. Įėjimas 1 litas“. 

Smiltynė buvo sausakimša. Laivai žmones plukdė be paliovos: trys miesto keltai plaukiojo dieną ir naktį pilni, į Smiltynę perkelta apie 40 tūkst. žmonių, dar 10 tūkst. persikėlė laiveliais.

„Lietuviškoji Venecija. Ilgai naktin nusitraukė kas kartą augantis entuziazmas, kuris po eisenų persimetė į Kuršmares. Klaipėdos vandenys virto Venecijos dainuojančiais, švyturiuojančiais, laimės ir džiaugsmo kanalais. Kas moka linksmintis, tas moka ir dirbt“, - „Lietuvos keleivyje“ rašė publicistas Pulgis Andriušis. 

Nakvynei buvo paruoštos patalpos visose miesto mokyklose, miesto gimnastikos salėje, aerodromo angare, tekstilės fabrike, Luizės dvare, kareivinėse. Patalpose buvo paklota šiaudų, o patalyne turėjo pasirūpinti patys šventės dalyviai. Kaip vėliau paaiškėjo, vietų nakvynei neužteko, dalis nakvojo po atviru dangumi kopose ar miesto skveruose. 

Smiltynėje, Melnragėje, Naujajame uoste buvo įrengtos lauko virtuvės, kur už nedidelį mokestį buvo galima papietauti. Taip pat buvo sutarta su daugeliu restoranų ir kavinių dėl nuolaidų šventės dienomis

Nuo 1934 m. rengiamų Jūros švenčių dėka geografinė ir geopolitinė Lietuvos-jūrinės valstybės sąvoka virto ne tik ekonominiu, bet ir kultūriniu reiškiniu, kuris svarbus ir šiuolaikinei visuomenei.

Aprašymo autorius: Denisas Nikitenka