Istorinės Smiltynės atodangos (9)

Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.

1900 m. Klaipėdos miesui iš Vokietijos vyriausybės už 32 371 markę nusipirkus Smiltynę šiai trūko kurortinio gyvenimo ašies, savotiško švyturio, kuris iš tolo masintų atvykti į kitame Kuršių marių krante esančią Smiltynę. 

Todėl XX a. pr. suplanuotas žemės sklypas būsimajam kurhauzui: prabangiam viešbučiui su sveikatinimo bei kultūrinės veiklos funkcijomis. 

Miestas pats tokio objekto nestatė, tik nuomojo žemę: specialiai kurhauzo investiciniam projektui buvo suburti po 1000 markių investavę 43 verslininkai (daugiausiai – pirkliai). 1907 m. įsteigta akcinė bendrovė „Kurhaus Sandkrug Ges. m.b.H.“, o 1908 m. prie pat marių išdygo įspūdingas dviejų aukštų su mansarda viešbutis. 

Apie 50-60 vietų kurhauzas turėjo savo prieplauką (ja naudojosi ir buriuotojai), restoraną mediniame priestate, o šiltuoju metu laukė veikė kavinės po atviru dangumi: šiaurinėje ir rytinėje (nuo pastarosios ativerdavo kvapą gniaužiantis vaizdas įmiestą) terasose. Didžiulis šiaurinėje terasoje buvęs restoranas vadintas Kurhauzo Sodu (vok. Kurgarten).

Grakščiomis, lenktomis šveicariško stiliaus tašytomis fachverko detalėmis išsiskyręs Smiltynės kurhauzas tapo viso šiaurinės Kuršių nerijos pamario puošmena ir poilsio, pramogų epicentru. 

Nuo 1920 m. iki 1928-1930 m. Smiltynės kurhauzė veikė patalpa azartiniams žaidimams (ruletei). Visuomenei protestuojant, ji buvo uždaryta. 

Kurhauzas buvo kartu ir sporto bazė: čia žiemą buvo galima išsinuomoti slides, o vasarą žaisti lauko tenisą.

Esama užuominų, jog kurhauzas nelikdavo tuščias ir šaltuoju metų laiku: butais paverstas patalpas jame nuomodavosi pasiturintys klaipėdiečiai (teismo asesorius, statybos vadovas ir kt.); patalpos buvo šildomos krosnimis. 

Veikė kurhauzas ir 1939-1943 m.: tai įrodo Antrąjį pasaulinį karo metu siųstos atvirutės su pilnutėliu vasarotojų kurhauzo restoranu, amžininkų atsiminimai apie popiečio ir sekmadienio koncertus. 

1944 m. spalį Mėmelį apgulus Raudonajai armijai ir prasidėjus masinei gyventojui evakuacijai, kurhauze buvo apsistoję pabėgėliai, o pokariu – klaipėdiečių šeimos. 

1979 m. atliktas  kapitalinis remontas, kurio metu sunaikinta nemažai autento. Nuo 2021 m. kurhauzą įsigijus verslininkams iš Kauno šis prikeliamas naujam gyvenimui.