Istoriniai Mėmelio šturmo štrichai

„Šie įvykiai palietė ne armijas, ne šalis, o eilinius gyventojus. Šių dienų Klaipėdos vaizdas miesto širdyje yra to pasekmė, todėl turime žinoti, kodėl Klaipėda atrodo taip, o ne kitaip ir kokia buvo to kaina“, - svarstė Antrojo pasaulinio karo istorijos entuziastas, neseniai Klaipėdos universitete istorijas studijas baigęs klaipėdietis Antanas Daunoras.

Jis pateikė ir savo įžvalgas, kodėl Mėmelis tapo savotišku rekordininku ir pagarsėjo kaip ilgiausiai (3,5 mėn.) priešo neužimtas miestas.

Kaip po 1939 m. Vokietijos aneksijos uostamiestis buvo pasiruošęs gynybai?

Miestą teko fortifikuoti, nes jis buvo šiauriausias Vokietijos miestas ir labiausiai nutolęs nuo Didžiosios Vokietijos, tad Mėmelį teko ginti tiek iš oro, tiek iš jūros. 1939 m. pastatytos 6 priešlėktuvinės ir 2 kranto artilerijos baterijos. 

Tiesa, pradžioje jos turėjo visai kitą funkciją negu 1944 m. Vis dėlto 1939 m. baterijų tinklas bus pagrindu 1944–1945 m. Mėmelio gynybai.

Ar apie Raudonosios armijos planus 1944 m. spalį pradėti karinę operaciją Mėmelio link žinota jau anksčiau?

1944 m. rugpjūtį – rugsėjo pabaigoje fronto linija sustojo ties Šiauliais. Vokietija suprato, jog puolimas vakarų kryptimi yra neišvengimas, kaip ir besiformuojantis Raudonosios armijos pleištas tarp Šiaurės ir Centro armijų grupių. 

Šių vienetų atkirtimas būtų didelis Wermachto pajėgų pralaimėjimas. Todėl Vokietija žinojo apie puolimą.

Jau 1944 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo civilių evakuacija iš Rytprūsių teritorijos, tačiau daliai gyventojų rugsėjo mėn. buvo leista grįžti ir nusiimti rudeninį derlių.

Civiliams šiuo laikotarpiu teko labai svarbus vaidmuo. Šiuo atveju kalbėsiu tik apie paskutinę Rytprūsių gynybos liniją, kuri driekiasi palei vakarinį Minijos upės krantą. 

Jame iki šiol išlikę pėstininkų apkasai ir prieštankiniai grioviai pagal Vokietijos valdžios nurodymą buvo iškasti civilių rankomis. Tiesa, įvykus greitam Raudonosios armijos puolimui ši linija nebuvo panaudota.

1944 m. spalio mėn. nuo Šiaulių pusės link Mėmelio prasidėjus puolimui, dalis gyventojų jau buvo pasitraukę. Bet ne visi. Nuo paskutiniosios gintos gyvenvietės (Salantų) link Mėmelio besitraukiančios 7-oji tankų ir Grossdeutschland divizijos ties Kretinga sutiko ne tik karinių pajėgų, bet ir su visu turtu link uostamiesčio besitraukusių civilių gyventojų kolonas. Jas saugojo Vokietijos kariuomenės daliniai.

Kai Mėmelis buvo apsuptas, lapkričio mėn. išleistas įsakymas evakuoti visą nekarinį personalą, tai yra civilius ir nepilnamečius, kurie tarnavo artilerijos baterijose kaip pagalbininkai. Remiantis kariniais dokumentais galima teigti, jog 1944 m. lapkričio mėn. uostamiestyje civilių jau nebebuvo.

Kas yra žinoma apie pirmuosius Wermachto ir Raudonosios armijos susidūrimus spalio mėnesį?

Spalio 8–10 dienomis miestą sausumos keliais pasiekė 3 Vokietijos kariuomenės vienetai: 7-oji tankų, Grossdeutschland ir 551-oji Volksgrenadierių divizijos. Vieną diviziją sudarė apie 1080 karių. Pavyzdžiui, iš Volksgrenadierių (ką tik pašauktų karių) buvo likę vos 360. Kiti – žuvę.

Jūros keliu atvyko 58-oji pėstininkų divizija ir 502-osios sunkiųjų tankų divizijos du batalionai (apie 720 karių). Pastarųjų dviejų divizijų atvykimą lėmė suvokimas, jog Mėmelis bus apsuptas, susiformuos vadinamasis katilas.

Reikėtų paminėti, jog dažnai divizijos nebebuvo pilnos komplektacijos, t. y. trūko karių ar technikos vienetų.

Šiame krašte pirmą kartą suformuoti ir Volkssturm daliniai (atitikmuo - teritorinė gynyba), tačiau ši kariuomenės rūšis nebuvo panaudota pagrindinėse fronto linijose.

Raudonosios armijos puolime dalyvavo 5-oji gvardijos tankų armija, 43-ioji armija ir 6-oji gvardijos armija. 6-oji armija pasuko vadinamojo Kuršo katilo link, todėl miestą pasiekė tik 5-oji gvardijos tankų armija ir 43-ioji armija.

Reziumuojant galima palyginti karių santykį: jis buvo 1:7–10 karių. Kitaip - 1 vokiečių karys prieš 7–10 Raudonosios armijos karių.

Puolant Mėmelį vienam vokiečių kariui teko 7-10 Raudonosios armijos kariai.

Pirmasis smūgis įvyko ties Jakais, ties Smeltalės upės vingiu. Tačiau puolantieji pasirinko blogiausią vietą. 

Šioje teritorijoje pagrindinė fronto linija buvo „U“ raidės formos. Logiškai mąstant tai – lyg ir puiki vieta duoti smūgį bei įsiskverbti į gynybos ruožus. 

Bet apylinkėse buvo 2 stacionarios vokiečių artilerijos baterijos, ginkluotos 105 mm priešlėktuviniais pabūklais, o jų veikimo nuotolis – iki pat Minijos upės (apie 12 km).

Taip pat Raudonosios armijos puolimo vietoje buvo perdislokuota 19 vnt. Pz5 („Panther“) tankų. Gynėjams didelį pranašumą suteikė ir palanki fronto linijos forma.

Taigi, minėtoje teritorijoje sėkmingai atakuoti nebuvo jokių galimybių. Nepaisydama to, Raudonoji armija įnirtingai puolė nuo spalio 11 iki 15 dienos. 

Vokiečių artilerijos baterijų ugnis buvo tokia intensyvi, jog per pastarąsias puolimo dienas vienos baterijos (labiausiai į rytus nutolusios, ties Liolių kaimu buvusios „Löllen“) pabūklai išėjo iš rikiuotės.

Spalio 15 d. puolimas buvo sustabdytas. Galimos dvi versijos - kodėl. Pirmoji: Raudonoji armija suprato, kad nesugebės prasiskverbti šioje vietoje. 

Kita - 5-ajai raudonarmiečių gvardijos tankų armijai buvo duotas įsakymas persidislokuoti į Kuršą. Tai sumažino puolančiųjų galią šiame regione.

Taigi, Raudonajai armijai nepavyko žaibiškai jau spalio mėnesį užimti miesto. Kas lėmė gerą Mėmelio gynybą?

Pagrindiniai pamatai buvo padėti 1939 m. Anksčiau minėtų baterijų veikimo nuotoliai ir jų išdėstymo vieta realiai lėmė 1944 m. Mėmelio miesto pagrindinę fronto liniją. Baterijos buvo perginkluotos ir visos buvo priešlėktuvinės, kurių kalibrai - 128 mm ir 105 mm.

Paskutinė Rytprusių gynybos linija, ėjusi palei Minijos upę, buvo orientuota būtent šių baterijų veikimo spinduliu. Kadangi baterijų pabūklai galėjo šaudyti ne tik į oro taikinius, bet ir į antžeminius, tai sustiprino gynybos rajoną.

Spalio 10–14 dienomis ties Mėmeliu išsirikiavo ir du sunkieji kreiseriai, kurie galėjo apšaudyti taikinius iki Kretingos prieigų.

Taip pat buvo dislokuotos dvi 220 mm sunkiosios lauko artilerijos baterijos („Paris“ ir „Sedan“). Mieste stovėjo daug artimo nuotolio artilerijos vienetų.

Raudonoji armija bandė miestą atakuoti ir iš oro, tačiau tikslo nepasiekdavo dėl itin efektyvios priešlėktuvinės gynybos. 

Be to, vokiečiai naudojo ir karinę gudrybę: naktimis užgesindavo visas šviesas mieste, o Kuršių nerijoje uždegdavo galingus žibintus, laužus taip imituodami gyvenvietes.

Vokiečiai naudojo ir karinę gudrybę: naktimis užgesindavo visas šviesas Mėmelyje, o Kuršių nerijoje uždegdavo galingus žibintus, laužus taip imituodami gyvenvietes.

1944 m. spalis – 1945 m. sausio pabaiga. Mėmelis buvo užimtas tik po 3,5 mėnesio. Kas vyko šiuo laikotarpiu mieste?

Po spalio 11–15 dienos puolimo vyko antrasis Raudonosios armijos puolimas lapkričio pradžioje Tauralaukio kryptimi. Tačiau sutrukdė prastos oro sąlygos ir intensyvi vokiečių artilerinė ugnis.

Iki lapkričio pabaigos iš miesto buvo atitrauktos 7-oji tankų ir Grossdeutschland divizijos. Jas pakeitė 95-oji pėstininkų divizija. Šis momentas reiškė viena: Centro armijos grupė suprato – Mėmelis prarastas, tik kada tai įvyks, priklausys nuo Raudonosios armijos veiksmų.

Iki pat mūšio pabaigos miestas nuolatos buvo apšaudomas, vykdavo smulkūs susirėmimai.

Wermachto pajėgoms trūko šaudmenų, degalų, iki lapkričio mėn. ne visi kariai buvo aprūpinti šiltais rūbais. 

Kodėl taip atsitiko? Tai lėmė faktas, jog Mėmelį aprūpinimas pasiekti galėjo tik jūros keliu. 

Sausuma gabenti buvo per brangu, nes trūko kuro, o kelionės jūra buvo labai pavojingos dėl Raudonosios armijos povandeninių laivų atakų.

Vieno atsakymo, kodėl miestas tiek ilgai atsilaikė, nėra. Lėmė aktyvi gynyba, kuri išliko iki pat 1945 m. sausio 28 d. 

Kita vertus, svarbus ir Raudonosios armijos sprendimas atidėti šio miesto aktyvų puolimą. Na, ir dar viena aplinkybė: bendra fronto situacija Baltijos šalių regione. 

Mėmelis buvo susietas su Karaliaučiaus sritimi, nes turėjo tik vieną sausumos kelią Kuršių nerija. Tik ji skyrė nuo visiško buvusių pajėgų apsupimo.

Gruodžio mėn. pajėgos treniravosi atsitraukimą į Karaliaučiaus sritį, tad sausio 23 d. gautas įsakymas tai padaryti nebuvo naujiena. Raudonoji armija planavo atkirsti pajėgas, esančias Mėmelyje, todėl miestas buvo atiduotas.