„Jauno teatro dienų“ finale darbus pristatė atsipalaidavę ir komandiški Lietuvos teatralai

Klaipėdos jaunimo teatro organizuojamame festivalyje šiemet dalyvavo daugiau nei 40 dalyvių iš visos šalies. 

Mažai pažįstami kūrėjai turėjo tik 2 dienas perprasti kolegų kūrybos metodus ir pristatyti klaipėdiečiams finalinius etiudus viešose miesto erdvėse.

Festivalio finalinis vakaras tapo gera įžanga prieš naują teatro sezoną – tai buvo puikus kūrybinis sprintas jauniesiems scenos menų profesionalams, o žiūrovai turėjo galimybę patreniruoti žvilgsnį vertinant jaunųjų menininkų darbus. 

JTD organizatoriai šiemet pastebėjo ir pasikeitusią jaunųjų kūrėjų darbo kultūrą. Nors laiko kūrybiniam darbui buvo nedaug, festivalio dalyviai išliko ramūs, nuosekliai vystė aptartas idėjas, sėkmingai išvengta ir paskutinės minutės panikos.

Režisierius Jonas Kuprevičius sako, kad dėl kūrybos neverta aukoti patogių darbo sąlygų: „Pirma reikia išsimiegoti, o tik tada galvoti. 

Šiame festivalyje dirbame ne dėl pasaulinių apdovanojimų – susirinkome čia dėl įdomaus, prasmingo proceso. O tam, kad būtų malonu, procesas turi išlikti kuo sveikesnis“, – sako JTD dalyvis J. Kuprevičius.

Erdvės, kuriose režisieriai turėjo pristatyti etiudus, diktavo savas taisykles. Reikėjo rasti išeitis savo sumanymams pristatyti ten, kur triukšmą kelia pro šalį plaukiantys laivai, arba ten, kur atrodo, kad nieko pastatyti neįmanoma.

„Gavome erdvę, kurios labiausiai nenorėjau – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kiemą.

Atėjau ten ir nesupratau, ką ta vieta diktuoja. Buvo neramu, buvo įtampos, nes ir laikas šiame festivalyje nėra mūsų sąjungininkas. 

Bet gavau tikrai gerą komandą, jų indėlis kuriant pasirodymą buvo didžiausias, reikėjo tik padėti apjungti svarbiausius momentus“, – įspūdžiais pasibaigus festivaliui dalinosi režisierius Artiomas Rybakovas.

Festivalio metu sukurti pasirodymai pristatyti LMTA kieme, „Herkaus Kanto“ ir „Hofo“ erdvėse. Čia įvertinti finalinių kūrėjų darbų susirinko ne tik kolegos teatralai, bet ir šiltą šeštadienio vakarą Klaipėdos senamiestyje leidę vasarotojai. Įsijausti į netikėtose erdvėse pristatytus siužetus padėjo ir visus pasirodymus vienijanti Klaipėdos miesto tema.

„Užaugau Klaipėdoje, čia baigiau studijas, bet man daug lengviau pasakyti, koks yra Kauno ar Vilniaus, bet ne Klaipėdos identitetas. 

Kokia šio miesto tapatybė? Sunku pasakyti. Uostas tarsi diktuoja, kad Klaipėda yra pereinamoji erdvė. Kurdami ir bandėme apčiuopti, apie ką yra toji Klaipėda“, – sakė pradedantysis režisierius, JTD dalyvis Dominykas Matulionis.

Režisierių Joną Kuprevičių festivalio padiktuota Klaipėdos miesto tema išmušė iš vėžių: „Nesinori į tokią temą žvelgti paviršutiniškai. 

Festivalio formatas įpareigoja greitai priimti sprendimus, rasti atsakymus, kompromisai čia aštresni. Bet manau, kad mums pavyko – miesto istoriją bandėme atskleisti pasitelkdami Klaipėdos krašto poeto keturvėjininko, avangardisto Salio Šemerio poeziją“, – pasakojo „Utopijos“ teatro vadovas, JTD dalyvis, režisierius J. Kuprevičius.

Ne pirmą kartą JTD dalyvaujantis režisierius, Vilniaus teatro „Lėlė“ vadovas Paulius Tamolė džiaugėsi sklandžiu darbo procesu: „ir komanda buvo puiki, ir vietą kūrybai gavome pačią geriausią. Klaipėdos tema taip pat nudžiugino – apie miestą žinau tikrai nemažai ir turėjau progą žinias pritaikyti“, – sakė režisierius.

Kasmetinio festivalio „Jauno teatro dienos“ metu dvi dienas vyko kūrybinės dirbtuvės, kurias vede režisierė Olga Lapina, taikomojo teatro praktikė Tinka Werner ir dramaturgas, gatvės meno kūrėjas Linas Jurkštas. 

O per likusias dvi dalyviai suskirstyti į atsitiktines grupes kūrė pasirodymus. Diskusiją apie festivalio pasirodymus vedė teatro kritikas Vaidas Jauniškis, o festivalio uždarymo koncertą dovanojo grupė „Kopanugaris“.