Klaipėda prieš 100 metų (51)

Likus mažiau mėnesiui iki Klaipėdos krašto Seimelio rinkimų (1925 10 19) „Klaipėdos žinios“ kiekvieną dieną rašė apie šį įvykį.

Pirmiausia buvo paskelbtas rinkimų įstatymas, paskui informuojama apie pasiruošimą rinkimams, publikuojama buvo ir rinkiminė skirtingų partijų agitacija.

1925 m. rugsėjo 22 d. „Klaipėdos žiniose“ iš Apskrities rinkimų komisijos raštinės buvo pranešama:

"Direktorijos paskirtoji Apskrities Rinkimų Komisija Gubernatoriaus patvirtinta.

Pirmininkas yra Krašto Direktorius Reisgys. Nariai paskirti Miesto galva Schulzas ir trys krašto apskrities viršininkai.

Ši komisija tuojau turės posėdį. Ligi šio mėn. 30 d. imtinai rinkikų sąrašai prieinami pažiūrėti kiekvienam viešai.

Tegu nepraleidžia nei vienas jų nepažiūrėjęs. Įstatymo laikotarpyj kiekvienas rinkikas gali protestuoti dėl netikro sąrašų išstatymo.

Kaimuose rinkikų sąrašų įstatymas kiekvienoj vietoj nėra galimas.

Sąrašai privalo būti išstatyti daugiau valsčių rajonais, nes valsčiaus rajonas kartu yra ir balsavimo rajonas ir kiekvienas balsavimo rajono gyventojas privalo turėti galimybę susipažinti su viso balsavimo rajono pilnais rinkikų sąrašais.

Kandidatų sąrašai privalo būti įteikti apskrities rinkimų komisijai vėliausiai ligi šio mėn. 28 d. Bus renkami 28 atstovai, nes sulig žmonių apskaitliavimu š. m. sausio mėn. 20 d. Klaipėdos kraštas turi 141 274 gyventojus."

Taip pat primenama, kad rinkimo teisę turi Lietuvos piliečiai, kurie yra Klaipėdos krašto vietos gyventojai, taip pat ir optuojantieji už Lietuvą.

Degutu ištepė lietuviškas iškabas

Greta rinkimų informacijos į akis krenta ir kitas „Klaipėdos žinių“ rašinys „Lietuviškąsias gatvių iškabas tepa degučiu ir daužo!“, atskleidžiantis priešrinkiminę konfrontaciją Klaipėdoje.

Jame rašoma: "Šiomis dienomis užtepta degučiu, turbūt nakties laiku, tūlos gatvių iškabos lietuvių kalba.

Tūlos gi iškabos rasta sudaužytos.

Tokiame savo aukšta kultūra besigiriančiame Klaipėdos mieste tai turėtų būti visai negalima.

Kokie rėksmai pakiltų vokiečių pusėj, jei vokiškosios iškabos būtų užteptos!

Bet iš antros pusės tokie atsitikimai lengvai pasiaiškinami: Einheitsfrontas pastaruoju laiku kaip tik vėl nesaikiai kiršina prieš visa, kas lietuviška; čia tai ir matome to kiršinimo pasekmes.

Tenka klausti, kaip atsinės į tai Miesto Valdyba ir politikoje pasinėręs v. burmistras p. Grabow."

Vokiškas tercetas

Rugsėjo 24 d. „Klaipėdos žinios“ 1 puslapyje publikuotame straipsnyje „Rilipio “Einheitsfronto„ bloko pirmieji žygiai. Nauja Klaipėdos Krašto vokietininkų politikos kryptis. Suradikalėjo“ be užuolankų išreiškia ir savo poziciją rinkimuose:

"Mūsų laikraščiui, kaipo nepartiniam, žinoma, nėra išrokavimo prasidėjusioje Seimelio rinkimų kovoje iš partinio principo girti arba peikti kurias nors partijas ir jų pareiškimus.

Valstybiniai nusistačiusioms partijoms, neturinčioms čion savo spaudos organo, tiesa, duodame vietos tam tikrame skyriuje pareikšti savo nuomonę ir kontra-nuomonę.

Mūsų gi uždavinys kur kas svarbesnis, negu sukišėtis partijų baliuje arba net pasirašyti visa kuo kuriai nors siaurai partijos programai.

Tai tariamės turėję kartą pareikšti, kad nieks nesistebėtų mūsų atsargiu ir šaltu, bet už tai rimtesniu atsinešimu į einančias dabar pas mus rinkimų kovas.

Visgi ne pro šalį laiks nuo laiko apsistoti prie pavienių rinkimų kovos etapų, pasižiūrėti, kas, ką ir kaip veikia, pasiklausyti, kas išpučiama į viešumą per skaitlinguosius partijos triūbus ir, pagaliau, padaryti bent dalyką paaiškinančias pastabas prie partijų pareiškimų ir išsireiškimų.

Palikdami kitas partijas nuošaliai iki kito karto, šia proga truputį apšviesime Klaip. krašto vokietininkų „Kulturbund'o“ skrete pagamintą „Einheitsfronto“ bloką.

„Bendru frontu“ pavadintas tasai gaminys dėl to, kad jis yra trilypis; į šitą buntininkiškos traicės maišą būtent sukišta trys partijos, nutarusios kol kas viena kita neapkariauti (reiškia „Burgfrieden“).

Šitą (iš anksto pasakius, nenatūraliai sudarytą) partijų tercetą sudaro: „Memelländische Volkspartei“ (Klaip. liauddies partija), kviesdama savo eilėsna vidurinio luomo ir nusistatymo „biurgerius“, kaip tai pirklius, valdininkus, amatininkus, tarnautojus, smulkius profesininkus, žvejus, laisvų profesijų ir eilinius piliečius, prijaučiančius vokietininkų dvasiai ir programai.

Antroji partija, „Memelländische Landwirtschaftspartei“ (Klaip. žemės ūkio partija) vilioja į save pirmoje eilėje Didžiųjų Laukininkų Susivienijimo narius ir smulkiuosius ūkininkus.

Trečiąją partiją sudaro „Sozialdemokratische Partei des Memelgebiets“ (Klaipėdos Krašto Socialdemokratų partija), dedančią savo viltį pirmoje eilėje į profesines sąjungas, „geverkšaftus“ ir neorganizuotuosius darbininkus.

Visos šios trys „Einheitsfronto“ partijos labiausiai turi bendrą vieną dalyką: jos visos yra vedamos kulturbundininkiškoj dvasioj..."