Klaipėda prieš 100 metų (54)

1925 m. spalio 13-19 d. buvo paskutinė savaitė iki pirmųjų Klaipėdos krašto seimelio rinkimų. Tad rinkimų aktualijos buvo vienos svarbiausių to meto spaudoje.

„Klaipėdos žiniose“ rinkiminė kova, kurioje pranašumą turėjo vokiečių partijos, nušviečiama kaip neteisinga ir neteisėta.

Prieš rinkimus

„Valstybinių Valdininkų Sąjungos Centro valdyba skelbia visų savo narių žiniai, kad sąryšy su atėmimu balsavimo teisės daugumai jos narių, jinai aktyviai rinkimuose nedalyvausianti.

Sąjunga, nebegalėdama dėliai techninių kliūčių atitraukti savo kandidatų sąrašo, pataria nariams, turintiems teisę balsuoti, nuo balsavimo visai susilaikyti.

Tilpusi „Klaipėdos žinių“ 233 Nr. žinutė, kad Valstybinių Valdininkų Sąjunga dėliai likučių susiblokavo su Gaspadoriškai-Autonomiška partija, anot p. Bironto, neturinti jokio pamato.

Valstybinių Valdininkų Sąjungos Centro valdyba tvirtina, kad jinai nei su viena politička partija nesusiblokavusi ir nei vienas iš jos narių savo parašą apie susiblokavimą nesąs davęs.

Gana gerai suprantame, kad balsavimo teisių paveržimas iš gyvenančių čion Lietuvos piliečių iššaukė juose tam tikrą apatiją. Bet visiems susilaikyti nuo rinkimų dėl to nereikėtų. Kieno naudai toki pasyvi rezistencija galų gale išeitų, rodos ir patys Valst. Vald. Sąjungos vadai supras", - pateikdamas naujieną neslepia ir savo pozicijos “Klaipėdos žinių" laikraštis (1925 m. spalio 13 d. numeris).

Protestas prieš balsavimo teisių atėmimą

„Klaipėdoje Šaulių name susirinkusieji Klaipėdos krašto gelžkelininkai, vietos krašto gyventojai ir Lietuvos piliečiai, apsvarstę savo padėtį netekus jiems balsavimo teisių, nutarėm išnešti griežtą protestą ir reikalauti iš Klaipėdos Krašto Valdžios, ir iš Lietuvos Valstybės atitaisyti šį negirdėtą pasauly neteisingumą, kuomet atėjūnai vokiečiai galėtų atimti pilietybės teises tikriems šio krašto vaikams - piliečiams.

Krašto Seimelį, išrinktą be dalyvavimo keletos tūkstančių tikrų Lietuvos piliečių, mes jokiu būdu negalim pripažinti teisėtai išrinktu ir jau išanksto skelbiam jam pilniausią nepasitikėjimą", - tame pačiame laikraštyje publikuojamas Klaipėdos krašto geležinkelininkų Lietuvos piliečių pareiškimas.

„Valstybiniai nusistatę“

1925 m. spalio 15 d. „Klaipėdos žinių“ 1 puslapyje straipsnyje „Ir jie esą valstybiniai nusistatę“ viešai demaskuojamas Klaipėdos krašto pramonininkas, politikos ir visuomenės veikėjas, Smeltės faneros fabriko savininkas, 1925 įsteigtos „Memelländische Volkspartei“ (Klaipėdos krašto tautos partijos) ir Seimelio rinkimams sudaryto „Einheitsfront“ (Vienybės fronto) pirmininkas Jozefas Krausas.

„Štai mūsų gerbiamieji kulturbuntininkai, tiek dažnai prigriešiję valstybinės minties atžvilgiu, dabar, rinkimų laiku, tvėrė ranka prie širdies ir susyk atrado svetimą ir tolimą iki tol jiems dalyką: valstybingumą.

Jei savy ir nejaučia jokių simpatijų valstybei, tai bent viešai, politinėje rinkoje pradeda prisipažinti prie valstybės ir valstybinių pareigų.

Ir tai jau pažanga, nors tokia grandiozinė gesta praktikoje nepamaino padėties ir yra tiktai apsimetimas, akių po blakštienas pakėlimas.

Apie Seimelio rinkimus buvo vos dar tik iš tolo kalbama, jie dar nebuvo paskelbti, kai kulturbuntininkai jau ėmė per spaudą ir kitais būdais „apdirbti“ visuomenės ūpą kulturbuntininkiškoj, priešvalstybinėj pakraipoj.

Atsiminsime dar, kokias kalbas pavyzdžiui p. Krausas tuokart paleido prieš Lietuvos valstybę ir lietuvių režimą.

Jis nepersimainė savo viduje net dabar. Kolioja dar ir šiandien. Bet prisiėmė naują taktiką: Viešai popirm pareiškia savo didelę ištikimybę valstybei ir tik tada pradeda tą pačią valstybę ir jos šalininkus žeminti.

Tai primena aną italų plėšiką, kuris prieš pradėdamas savo „amatą“ kas vakarą papoteriaudavo „Tėve mūsų“.

Socialdemokračių moterų susirinkimas

Priešrinkimines nuotaikas Klaipėdoje ypač vaizdingai atspindi spalio 15 d. „Klaipėdos žiniose“ publikuotas pasakojimas, kaip vyko moterų socialdemokračių viešas susirinkimas Šaulių salėje.

„Štai, prieš akis atsistojo ponia Marija Schulz'ienė ir pirmutiniais savo žodžiais jau taiko į opią lietuvio širdį ir be jokios gėdos pabrėžė, kad Lietuva ir jos istorijoje minimi kunigaikščiai yra ne kas kitas, kaip tiktai „Sage" - mitai.

„Tamsta ne Lietuvos istoriją, bet socializmo idėją mums aiškinti sukvietei!“ - suriko iš vietos p. Sliesoraitytė ir kreipėsi į susirinkimą pakelti viešą protestą už tautininkų jausmų užgavimus, bet dėl mažo skaičiaus lietuvių moterių - susilaikėme; o ponia Schulzienė vėl tęsia toliau ne socializmo klausimą gvildendama, bet grynai vokiškai - patriotinę dvasią keldama visomis jėgomis gyrė „Vaterlandą“, minėdama apie lietuvių neturtingumą ir ragino būti susipratusiomis... suprask, tikromis vokietėmis, ir tik po tam pradėjo aiškinti savaip iškraipytą socializmo etiką ir politiką.

Jai užbaigus kalbėti paprašė balso p. Sliesoraitytė.

Piktų, kerštingų žvilgsnių lydima pasiroda jauna lietuvaitė ir tvirtu, pilnu pasiryžimo bei energijos balsu prabila:

- „Gerbiamosios! Kadangi Klaipėdos kraštas yra autonominė Lietuvos valstybinė vieneta - aš kalbėsiu savo tėvų kalbą - valstybine kalba.“

Pasigirdo pykimas, švilpimas ir dvipusinės moterų barnės: vienos - laikė p. Sliesoraitytės pusę, kitos - šaukdamos: „visa, kas lietuviška, šalin.“

/.../„Jei jūs jėga norite mane priversti nutilti, gerai, aš nutilsiu, bet nenurims užgauta lietuvio širdis, nors lietuvis nemoka keršyti, bet ateis atsiskaitymo valanda!

Jeigu Jums kvepia „Vaterlandas“ - laimingos kelionės, nes Lietuvos žemė verkia išgamų mindžiojama", - tai pasakius didžiausios paniekos lydima nulipo žemyn.