Klaipėda prieš 100 metų: geležinkelių tarifai (80)

Žinia, pirmuoju atveju sprendimas 50 proc. sumažinti traukinių bilietų kainas Lietuvoje nuo šių metų balandžio 1 iki gegužės 31 dienos priimtas reaguojant į pastaruoju metu dėl Irano krizės kylančias kuro kainas. O prieš 100 metų padarytas sprendimas atspindėjo to meto valdžios išskirtinį dėmesį ir rūpestį Klaipėdos kraštu, kuriam „prisijaukinti“ buvo metamos visos įmanomos pastangos - tiek politinės, tiek kultūrinės, tiek, suprantama, ir ekonominės.

„Ministerių Kabinetas nutarė už pervežamas geležinkeliu Tryškiai-Klaipėda prekes padaryti 40 % bendro tarifo nuolaidą“, - skelbė laikraštis „Klaipėdos žinios“ 1926 metų gegužės 2 dienos numeryje.

Nukarpytos buvo būtent prekių pervežimo kainos, o tai reiškia, kad Lietuvos valdžia stengėsi sumažinti šalies pramonės priklausomybę nuo Rygos ar Liepojos uostų ir lietuviškus krovinius nukreipti į Klaipėdą. Kartu taip siekė sustiprinti savo realią - ne tik politinę - kontrolę regione. Beje, gana dažnai skaitant jau šių laikų uosto verslininkų nusiskundimus dėl krovinių gabenimo geležinkeliais tarifų nuolatinį didinimą, panašu, kad dabar valdžios prioritetai kitokie...

Skaičiuojant šimtametės statistikos dvasia, vienam geležinkelio kilometrui aptarnauti dabar reikia beveik 2 žmonėmis mažiau nei 1926-aisiais.

Vis tik grįžtant į 100 metų senumo geležinkelius, „Klaipėdos žinios“ pateikia įdomios statistikos: „Lietuvos plačiųjų geležinkelių bendras ilgis siekia 1128 klm., iš kurių eksploatuojama 1104 klm. Geležinkelių stočių yra 96 tarifinės, 14 netarifinių ir 37 punktai keleiviams išlipti ir įlipti. 1926 m. sausio mėn. 1 d. prie geležinkelių dirbo 5355 žmonės, iš kurių 324 valdyboj. Tuo būdu, vienam eksploatuojamam geležinkelio klm. tenka po 4,9 žm., žymiai mažiau, negu Latvijos ir Estijos geležinkeliuose.“

Beje, palyginimui dabartinis bendras geležinkelių tinklo linijų ilgis yra 1924,4 km: iš jų 1520 mm pločio vėžės - 1796 km, 1435 mm pločio vėžės - 128,4 km. Šalies geležinkelių sistemoje dirba ne ką daugiau žmonių nei prieš 100 metų - apie 5700, vadinasi, efektyvumas išaugo tiek, kad, skaičiuojant šimtametės statistikos dvasia, vienam geležinkelio kilometrui aptarnauti dabar reikia beveik 2 žmonėmis mažiau nei 1926-aisiais.

Ir dar vienas retrospektyvinis pastebėjimas apie geležinkelius - anot „Klaipėdos žinių“, 1926 metais Lietuvoje buvo 449 km vadinamojo siauruko - 750 mm vėžės - geležinkelio ruožų, tarp jų - ir 20 km ruožas tarp Darbėnų ir Šventosios. Dabar išlikę tik 68,4 km, bet ir šis palyginti menkas palikimas yra ilgiausias Europoje siaurasis geležinkelis (Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai).

Garlaivis „Memel“

Tęsdami šią istorinę kelionę, iš geležinkelio vagonų persėskime į garlaivį.

1926 m. gegužės 9 d. numeryje „Klaipėdos žinios“ skelbė: „Naujasis garlaivis “Memel„, kurį pasistatydino p. Neubacher, penktadienio vakarą, tariant įšventintas Klaipėdos-Kranto-Karaliaučiaus linijai. Sukviesti valdžios, visuomenės ir spaudos atstovai, šeimininko gražiai vaišinami, padarė naktinę ekskursiją iki Juodkrantės, o tada atgal apie pusiaunaktį į jūrą. 

© Klaipėdos uoste iš garlaivio į geležinkelio vagonus iškraunami birūs kroviniai, 1936-1938 m. Lietuvos jūrų muziejus, LIMIS

Laivas naujas, gražiai įrengtas, lygiai, elastiškai plaukia, kad malonu juo keliauti. Gali panešti trejetą šimtų žmonių. Laivo pastatymas kainavęs apie 160 000 markių. Sakyta ir kalbų. Savininkas p. Neubacher pareiškė esąs pasiryžęs šią laivų liniją visomis išgalėmis laikyti ir prašė visų paramos, ypatingai vizų reikalu. Direktorijos Prezidentas p. Simonaitis dėkojo už kvietimą ir pasižadėjo remti šią liniją. <...>“

Deja, kaip parodė istorija, nė vienas iš kalbėtojų savo pažadų iki galo neištesėjo, vis tik garlaivis „Memel“ daugiau nei dešimtmetį puošė Kuršių marių horizontus, o karo metais pasitarnavo ir humanitarinėje misijoje.

Garlaivis „Memel“ buvo pastatytas Karaliaučiaus „Union-Werft“ laivų statykloje, į vandenį nuleistas 1926 m. kovo 12 d. Laivo užsakovas - Karaliaučiaus bendrovė „Reederei Fritz Neubacher“. Pagrindinis garlaivio maršrutas buvo Klaipėda-Krantas (Cranz, rus. Zelenogradsk), taip pat užsukdavo ir į Juodkrantę, Nidą.

Iš esmės tai buvo turistinio tipo keleivinis garlaivis, jungęs Klaipėdą su Rytų Prūsijos kurortais ir prisidėjęs prie regioninio turizmo plėtros. Vis tik apie 1930-uosius Neubacher įmonė bankrutavo ir po kelerių metų ją perėmė kita kompanija - „Hermann Götz“, tačiau „Memel“ ir toliau kursavo Kuršių mariomis. Yra žinoma, kad 1945 m. sausio mėnesį „Memel“ dar buvo Klaipėdoje ir vos spėjo išplaukti su pabėgėliais ir sužeistaisiais.