Klaipėda prieš 100 metų: pirmieji Seimo rinkimai (82)

Vos prieš trejus metus prie Lietuvos prijungtas kraštas formaliai jau buvo Lietuvos Respublikos dalis, tačiau politiškai, kultūriškai ir net kalbiškai Klaipėda dar gyveno visai kitame pasaulyje nei Kaunas. Minėtų Seimo rinkimų rezultatai Klaipėdoje tai tik dar kartą patvirtino.

Vokiečių ir klaipėdiečių frakcija

1926 m. Trečiojo Seimo rinkimams buvo sudaryta atskira - dešimtoji - Klaipėdos rinkimų apygarda. Kraštui skirti 5 mandatai iš 85.

Iš viso šioje apygardoje buvo atiduota 58 913 galiojančių balsų, o rinkėjų aktyvumas siekė per 80 procentų - panašiai kaip visoje Lietuvoje. Du pagrindiniai autonomistinių ir provokiškų partijų blokai - sąrašai Nr. 7 ir Nr. 8 - surinko net 39 440 balsų, t. y. apie 67 proc. visų balsavusiųjų.

Paradoksalu, tačiau vienas svarbiausių Klaipėdos politikų Lietuvos parlamente net nemokėjo lietuvių kalbos.

Taigi Klaipėdos krašte į Lietuvos Seimą buvo išrinkti penki vokiečių ir memelenderių politinio sparno atstovai: Robert Grabow, Max Jagstaidt, August Milbrecht, Johann Schuischel ir George Waschkies.

Labai santūriai paviešinęs šias pavardes, 1926 metų gegužės 19 dienos numeryje lietuviškas krašto laikraštis „Klaipėdos žinios“ paskelbė ir itin emocingą publikaciją, kurioje mėgino kvestionuoti rinkimų rezultatus: „<...> tokiu netikusiu paskirstymu nuskriaudžiama bent trečdalis krašto visuomenės <...> Pripažįstame, kad Klaip. Apyg. Rink. Komisija mažai teturėjo galimybės šį svarbų klausimą pati išspręsti, bet tad ji ir nebūtų turėjusi nuduoti lyg ginčas išspręstas ir viskas tvarkoj. 

O dalykas nėra tvarkoj <...> Mes reikalaujame, kad naujasis Lietuvos Seimas, svarstydamas rinkimų ir mandatų tikrumą, išspręs šį klausimą taip, kaip reikalauja įstatymai ir paprastas teisingumas. Jei Seimas šį klausimą išspręstų teigiamai, tai vietoj Landwirtschaftspartei kandidato p. Vaškio į Seimą jeitų valstybiniai nusistačiusio lietuvių bloko kandidatas, dabartinis Seimelio atstovas ponas Kr. Lekšas.“

Spaudos reikalavimų niekas neišgirdo - ponas Kr. Lekšas į Trečiąjį Lietuvos Seimą nepateko, o penki Klaipėdoje išrinkti politikai kartu su Kaune išrinktu vokiečių tautinės mažumos atstovu Rudolf Kinder parlamente sudarė Lietuvos vokiečių ir klaipėdiečių frakciją.

Klaipėdos burmistras Lietuvos Seime

Viena ryškiausių šios frakcijos figūrų buvo iki išrinkimo į Seimą Klaipėdos burmistro pareigas ėjęs Robertas Grabovas.

Jis gimė 1885 m. Pomeranijoje, baigė teisės studijas Greifsvaldo universitete, buvo evangelikas liuteronas ir priklausė senajam vokiškajam Klaipėdos elitui. Į Lietuvos Seimą išrinktas nuo Tautos partijos (Memelländische Volkspartei).

Dar prieš prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos R. Grabovas buvo aktyvus miesto politikas - nuo 1919 metų ėjo Klaipėdos burmistro pareigas, dalyvavo tarptautinėse derybose dėl Klaipėdos krašto statuso.

Paradoksalu, tačiau vienas svarbiausių Klaipėdos politikų Lietuvos parlamente net nemokėjo lietuvių kalbos, todėl Seime neturėjo galimybės viešai reikšti savo pozicijos. Nepaisant to, aktyviai veikė užkulisinėje politikoje.

Klaipėdos krašto atstovai Seime daugiausia gynė krašto autonomiją ir priešinosi Kauno bandymams stiprinti centrinę valdžią. Jie kritikavo lietuvių administracijos veiksmus Klaipėdoje, gynė vokiečių kalbos vartojimą ir siekė išlaikyti kuo glaudesnius ekonominius ryšius su Vokietija.

Vis dėlto klaipėdiečių parlamentarų karjera truko neilgai. 1926 metų gruodžio 17 dieną Lietuvoje įvykdytas valstybės perversmas, po kurio prezidentu tapo Antanas Smetona. 1927 metų balandžio 12 dieną Trečiasis Seimas buvo paleistas, o nauji parlamento rinkimai beveik dešimtmetį nebuvo rengiami.

R. Grabovas po šio įvykio grįžo į Klaipėdą ir toliau dirbo miesto burmistru. 1930 metais jis persikėlė į Rostoką Vokietijoje ir tapo šio miesto burmistru, tačiau Hitleriui atėjus į valdžią neteko posto, nes nepriklausė nacionalsocialistų partijai. 1945 metų gegužę, Raudonajai armijai užėmus Rostoką, R. Grabovas kartu su žmona nusižudė.