Klaipėda prieš 100 metų: žvejų ašaros ir orkestro vasara (88)

Publicistas Mikas Gudaitis rašė, kad krašto žvejai „nėra dar taip susiorganizavę, kad galėtų apsidrausti nuo didpirklių, perkupčių ir vertelgų išnaudojimo“.

„Dabar žvejys yra laimėj ir nelaimėj atiduotas vertelgų rankoms ir todėl Klaipėdos Krašto žvejų padėtis yra bloga. Žvejys atgabenęs savo žuvis negali užsiimti ir jų išpardavinėjimu, atgabenęs jas į miestus parduoda didpirkliams, perkupčiams ir vertelgoms ir skubinasi namon, taip kaip ūkininkas, nes laukia namuos nauji darbai. 

Jeigu žveja buvo prasta ir yra žuvų stoka tai jis gauna už savo žuvis kiek daugiau, bet irgi neatitinkančiai rinkos kainai, o jeigu sugaunama daug žuvų, tai kone veltui turi atiduoti jas perkupčiams. Mes matome ant turgaus, kiek perkupčiai ima ir kiek jie moka už jas žvejams, nežiūrint į didpirklius, kurie paima kiek geresniąsias dėl eksporto užsienin. Išeina taip, ar žvejys sugauna mažai ar daug, jam vistiek pelno nėra. 

© „Kurorto sezonas Palangoje tuomet tik prasideda, kuomet pradeda groti orkestras“, - prieš 100 metų konstatavo pajūrio spauda. Ignas Stropus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, LIMIS

O atsitikimuose, kada yra didelė žveja, tai žvejai turi melsti didpirklių ir perkupčių, kad tik atimtų jiems žuvis, nes namon jis jas nesiveš, kaip ūkininkas javus, tokiuose atsitikimuose žvejai patiki žuvis pirkliui ir kiek jis duoda tuo jie turi sutikti“, - rašė „Klaipėdos žinios“ 1926 metų birželio 30 d.

Iš esmės žvejų bėdas daugiausiai lėmė tai, kad tuo metu dar nebuvo išplėtota nei šaldymo, nei perdirbimo infrastruktūra. Todėl straipsnio autorius M. Gudaitis siūlė kurti savotišką žvejų kooperatyvą - „savo žuvų centrus, kur jas galėtų atiduoti, patikėti ir iš kur žuvys būtų dalinamos“, o šalia jų steigti ir konservų fabriką su „ledaunėmis, rūkyklomis ir baseinais“. 

Jo vizija buvo ambicinga: „pinigai, kurie dabar plaukia į užsienį, liktų Lietuvoj, o žuvų konservų eksportas galėtų siekti keletą milijonų litų“.

Dabar žvejys yra laimėj ir nelaimėj atiduotas vertelgų rankoms ir todėl Klaipėdos Krašto žvejų padėtis yra bloga.

Tarpukario Klaipėdos žvejyba iš tiesų buvo smulkus šeimų verslas, besiremiantis Baltijos jūra, Kuršių mariomis ir Nemuno delta, tačiau stokojo kapitalo, kooperacijos ir modernios realizavimo sistemos. 

Šiandien Lietuvos žvejai, nors ir turi tiek sukurtą reikiamą infrastruktūrą, tiek profesines asociacijas bei organizacijas, atstovaujančias jų interesus nacionaliniu ar Europos Sąjungos lygmeniu, matyt, taip pat nestokotų temų savo padėčiai apibūdinti, bet dabar tarp jų būtų žvejybos kvotos, žuvų išteklių būklė, aplinkosauginiai ribojimai ir apskritai sektoriaus išlikimas Baltijos pakrantėje.

Palanga nesiskundė

O tuo metu „Palangos verslininkai“, nors 1926-ųjų birželio pabaigoje neturėjo tokio gero oro, kaip pastarosiomis savaitėmis šiemet, savo „padėtimi“ viešai nesiskundė. Lygiai prieš šimtmetį vietos spauda džiugiai konstatavo, kad dėl pabrangusių užsienio vizų „dauguma važiuoja pasiilsėti į kurortą ne užrubežin, bet Palangon“.

„Jau dabar, nors oras nepergeriausias buvo, tačiau privažiavo į Palangą nemažai svečių. Ypač žydų daug privažiavo ir dar važiuoja“, - rašė „Klaipėdos žinios“ 1926 metų liepos 3 dienos numeryje.

© Be orkestro neapsieidavo net darbuotojų ekskursijos. Skelbimas laikraštyje „Klaipėdos žinios“ 1926 m. birželio pabaigoje.

Prieš 100 metų palangiškiai ir kurorto svečiai tikrąja vasaros pradžia laikė ne orų atšilimą, o kariško orkestro atvykimą: „Palangiškiai šiais metais tikisi sulaukti daugiau negu kitais laikais svečių. Nemažai jie laukia kariško orkestro. Kariškių pažįstami jų tik ir klausinėja, kada atvyks ir ar atvyks orkestras. Mat, sulig jų nuomonės, kurorto sezonas tuomet tik prasideda, kuomet pradeda groti kariškas orkestras.“

Ir šiais laikais kiekvieną vasarą Palangoje lydi orkestro pasirodymai. Kaip rašoma koncertų ciklo „Orkestro vasara“ pristatyme, taip yra tęsiama daugiau nei šimtmetį gyvuojanti orkestrinės pučiamųjų muzikos tradicija Palangoje, prasidėjusi dar grafų Tiškevičių giminės valdymo laikais. O nuo 1927 metų, t.y. metais vėliau, nei buvo išspausdintas mūsų aptariamas straipsnelis „Klaipėdos žiniose“, orkestrų koncertai, kaip ir dabar, vyksta Birutės parko rotondoje.