Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (685)

O pradėsiu nuo jauniausios Donelų šeimos dukters Vilmos Donelaitės-Gvozdevienės dukterų Agnės ir Aistės.

Donelų pagrandukė Vilma Smiltynėje jau augo visai kitokiomis sąlygomis, nei jos vyresniosios sesės Loreta ir Rita. Na, ir jos dukrelės buvo iščiūčiuotos, išaugintos, kai jau buvo griuvusios visokios ten Berlyno sienos, susmukusios geležinės uždangos, kai jau Lietuva buvo išskleidusi tarsi žuvėdra laisvės sparnus.

Vėrėsi pačių įvairiausių galimybių vartai. Tarsi gražiausia varpelių muzika p. Vilmos lūpose man suskambėjo „Oksfordas“. Niekuomet jame nebuvau. Bet visada Oksfordo universitetas daro įspūdį. Jau vien tuo, kad šiame universitete dažniausiai mokslų siekia karališkosios dinastijos atžalos.

O ir britai, mokslus kirtę šiame universitete, dažniausiai lieka susivieniję visam gyvenimui. Kurie dėl bendrų pomėgių, kurie dėl sporto, kurie ir dėl bendrų mokslinių interesų. Žodžiu, Oksfordas man yra kokybės ženklas.

Ir, įsivaizduokit sau - 31 m. Agnė Gvozdevaitė yra šio universiteto doktorantė. Na, ekologijos srities profesorė. Bet prieš tai buvo bakalauras įgytas Skarbore (Scarborough), magistras Jorko universitete, o štai doktorantūrą baigė Oksforde.

Kaip paukštelis, pamokytas skristi

Nežinančiai dabartinių visokių ten mokslinių programų ir jų teikiamų galimybių, man pasišiaušė plaukai, kiek dukters praeiti mokslų keliai galėjo atsieiti Smiltynėje gyvenančių tėvų kišenei.

„Agnė, pramokusi skristi, viską darė pati, stengdamasi mūsų neslėgti finansiškai. Ji savo poreikių kartelę buvo nuleidusi iki minimumo. Mačiau jos pirkinių kvitus - penki, septyni svarai už maisto pirkinius.

Mokydamasi įsidarbino padavėja. Su vyru pirmaisiais metais parėmėme sumokėti už bendrabutį. O paskui ir to nereikėjo. Paskui mokslų tęsti išskrido į Niujorko universitetą. Jau buvo išmokusi savarankiškai verstis. Ten prie Didžiosios Britanijos universitetuose įgytų žinių pridėjo dar. Ir buvo metas, kai turėjo nuspręsti, ką veiks toliau.

Bakalauras, magistrantūra įveikti. O toliau? Doktorantūra. Kur? Ji paraiškas siuntė trims universitetams. Kai pakvietė Oksfordas, kitų galimybių ir nebesvarstė. Į Oksfordą. Ten ir apsigynė tą doktorantūrą“, - pasakojo p. Vilma.

Žinoma, smiltyniškiai Gvozdevai birbė į Oksfordą dukters tokia proga pasveikinti. Ceremonijoje besisukinėjantį jaunuolį matydami dar net neįtarė, kad tai - būsimasis žentas...

Akademinė šeima

O tas būsimasis žentas - britas. Kol Agnė mokslines brydes mynė ekologijos srityje, jos draugas - biologijoje. Radosi bendrų interesų. Puikiai žinome, kad per bendrus interesus dažnai drugeliai pradeda plasnoti širdyse.

„Penkerius metus jie brandino savo jausmus. O paskui nusprendė - vedybos. Vienerios - Anglijoje, kitos - Smiltynėje“, - pasakojo p. Vilma.

Na, kaip dabar dažnai nutinka santuokose su kitataučiais. Per dvi šalis. Su žento tėvais Gvozdevai buvo susipažinę žymiai anksčiau.

„Irgi iš akademinės bendruomenės. Labai šviesūs ir malonūs. Britams būdingo ledinio santūrumo nepatyrėme“, - patikino p. Vilma, prieš metus tapusi Kamilos Sofijos močiute.

Akademinė Agnės Gvozdevaitės-Moore šeima dabar gyvena Londone. Taigi Smiltynės gubojos sodinukas prigijo Londono ūkuose.

28 m. Gvozdevų duktė Aistė savo kelią mynė Lietuvoje. Rinkosi architektūrą. Aistė Gvozdevaitė, ištekėjusi už Jurgio Tamošiūno, įkūrė gyvenamųjų namų architektūros projektų firmą.

„Kol kas gyvena Vilniaus senamiestyje, bet Aistė jau yra suprojektavusi šeimos namą kiek atokiau Vilniaus. Nes jau esu ir antrą kartą močutė - Tamošiūnai susilaukė sūnelio“, - dar vienu gubojos kereliu pasidžiaugė smiltyniškė.

Gubojų kereliai - ir Lietuvoje, ir užsieniuose

Jeigu visus tuos gubojų kerelius, sudaigintus ir Ročkių kaime Lazdijų rajone, ir tame pačiame Vilniuje, ir Didžiojoje Britanijoje imčiau „studijuoti“, saga apie Donelų šeimą tęstųsi iki begalybės. Apibendrintai pasakysiu - Loretos, Ritos vaikai - sūnūs ir dukros - ir IT specialistai, ir socialiniai darbuotojai, ir dar savo dirvos sudygti ieškantys.

Ne veltui Aldona Donelienė, tebegyvenanti Smltynės 18-ajame name, išdidžiai pasakė, kad palikuonys - jos užgyventas didžiausias turtas. O p. Vilma tarsi antrino jai: „Geros tos gubojų sėklytės pasklido iš Smiltynės - daigios, našios.“

Ir negalėtum jai prieštarauti - darbščioje šeimoje užaugusios Donelaitės atkaklumą, darbštumą, sumanumą sugebėjo įskiepyti ir savo vaikams. Gaila, kad jiems iki šiol neatėjo mintis suskristi į krūvą toje pačioje Smiltynėje ir nusifotografuoti. Gal kada nors?

Kitą savaitę bandysime įsibrauti į Smiltynės 21-ąjį namą. Jame beveik ketvirtį amžiaus gyvena ornitologė Jūratė Zarankaitė. Ne, ji nėra gimusi Smiltynėje. Bet, manau, žino daug to, ko nežinome mes, gyvenantys atskirti Kuršių marių. Žinoma, aiškinsimės ir 21-ojo namo gyvavimo peripetijas dar iš Lietuvos tarpukario. Atrodo, bus įdomu...