Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (696)

Taigi, tos namų ir juose gyvenusiųjų žmonių ieškynės kartais būna labai sunkios. Bet atsitinka taip, kad rezultatai pritrėškia. Taip nutiko ir šiuo atveju.

Kadaise, kai tame name buveines buvo susisukę Klaipėdos dailininkai, dažnai tarnybiniais reikalais jame lankydavausi. Ir niekada neateidavo galvon pasidomėti - o kas jame gyveno prieš Antrąjį pasaulinį karą? Beje, sovietmečiu tikriausiai nebūtų ir pavykę - pagal viską Klaipėdos istorija tarsi prasidėjo nuo 1945 m. Miesto praeitis buvo užkapstyta ar užrakinta devyniais užraktais.

Net kitataučiai Raudonosios armijos kareivos, įžengusios į Klaipėdą ir joje „nusėdusios“, patikimose arba taip jiems atrodžiusiose kompanijose pusbalsiu prasižiodavo, kokią kultūrą aptiko nesugriautuose miesto namuose. Juose ir rinkosi butus su visu apstatymu, o dažnai ir su paauksuotais servizais prabangiose šėpose, taurių metalų stalo įrankiais su monogramomis. Daugelis tokią prabangą matė pirmą kartą...

Nuo pirklio buveinės iki vienuolijos

Išnarplioti šimtmetinę pastato istoriją, kaip dažnai „Akvarelėse“ nutinka, padėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.

S. Daukanto gatvė išplanuota XIX a. pradžioje. Iki XIX a. antrosios pusės ji buvo trumpa: nuo dabartinės Salomėjos Nėries iki Herkaus Manto gatvės. Vėliau ji buvo pailginta marių link. Atkarpa nuo H. Manto iki S. Šimkaus gatvės iki Antrojo pasaulinio karo vadinta Palangos gatve - kaip Palangos gatvės tęsinys. Namas gali būti statytas XX a. antrąjame dešimtmetyje. Palangos g. 25 - ojo pastato pirmasis savininkas buvo pirklys Davidas Hirschbergas.

Iš jo 1926 m. rudenį namą nusipirko kunigas Nikodemas Petkus (g. 1866) - aktyvus dvasininkas, bažnyčių statytojas, dosnus rėmėjas. 1923 m. Telšių vyskupija N. Petkų, kaip gerai mokantį vokiečių kalbą, paskyrė į Klaipėdos kraštą, kuriame dirbo įvairiose parapijose. Tuo metu, kai namas buvo nupirktas, N. Petkus tarnavo šv. Trejybės katalikiškoje bažnyčioje. Jai išlaikyti, matyt, iš parapijonių surenkamų lėšų nepakako. Gal ir tuo tikslu tas namas nuomai ir buvo pirktas?

Pirmoji medinė katalikų bažnyčia Klaipėdoje po reformacijos įvedimo 1525 metais pastatyta 1784 m. Pagal architekto Mejerio projektą 1865 m. Puodžių gatvėje pastatyta nauja mūrinė šv. Trejybės bažnyčia. Ji stovėjo gatvės gale, kur dabar yra dar stalininės statybos daugiaaukštis. Smailus bažnyčios bokštas buvo apie 52 metrus aukščio. Šalia jos veikė ir katalikiška mokykla. Bažnyčia buvo sugriauta 1945 m. pradžioje, kai dėl miesto aršiai kovėsi Raudonoji armija su Vermachto kariuomene.

Taigi, tuomet Palangos g. 25 - ajame, dabar S. Daukanto g. 9 - ajame nme buvo įrengti nuomojami butai. 1928 - 1930 m. pradžioje patalpas nuomojosi Žemės banko agentūra ir šio banko įgaliotinis Petras Šernas su šeima.

Vėliau (apie 1934-1935) N. Petkus pastatą padovanojo Kauno benediktinių vienuolynui (Lietuvos Šv. Mikalojaus seserų kongregacija). Jame gyveno kelios vienuolijos seserys ir pats kunigas N. Petkus.

1939 m. aneksavus Klaipėdos kraštą, pastatas nacionalizuotas, priklausė miesto savivaldybei.

Kai Palangos g. 25 - ajame, dabar S. Daukanto 9 - ajame name įsikūrė banko agentūra, name apsigyveno ir banko įgaliotinio Petro Šerno šeima. Šioje nuotraukoje Erika Šernienė su sūnumi Gyčiu. Apie 1930 m. Iš knygos „Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno šeimos gyvenimo kelias“, Klaipėda, S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2016 m.

Pastatų metamorfozės

Tie, kurie „Akvareles“ skaito nuolat, jau yra pastebėję, kokias permainas yra patyrę Klaipėdos senieji namai, nesugriauti išlikę po Antrojo pasaulinio karo.

Prieš maždaug dešimtmetį, lankydamasi vokiečių poros namuose Kelno priemiestyje, buvau labai nustebinta, kad to namo pirminė paskirtis buvusi bažnyčios klebonija, vėliau virtusi... karčiama. O dabar joje gyvena architektas ir jo žmona, buvusi šokėja. Toje karčiamoje, pasak buvusios šokėjos, lankėsi Elvis Preslis.

Jau grįžusi į Klaipėdą bandžiau aiškintis, ar iš tiesų iki šiol tarp JAV dievaičių tebeminimas, o svarbiausia klausomas E. Preslis galėjo toje karčiamoje lankytis? Taip, galėjo. Nes po II pasaulinio karo, kai Vokietija buvo padalinta, jis buvo pašauktas į JAV armiją. Tarnauti buvo pasiųstas į Vakarų Vokietiją.

Taigi, - nuo klebonijos, bibliotekos tame name iki karčiamos, o paskui ir iki gyvenamųjų patalpų. Jose klausėmės ir Elvio dainų. Nes architektas su buvusia šokėja - dideli šio dievaičio gerbėjai.

S. Daukanto g. 9 - asis namas karčiama netapo. Tačiau dailininkų ir aktorių susibūrimų metu Dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriuje per įvairias šventes, jubiliejus vynas, ką čia slėpti, liejosi laisvai.

 Patyręs daug metamorfozių S. Daukanto 9 - asis namas taip atrodo šiandien. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Anonsas

Kitą savaitę S. Daukanto 9 - ajame name dairysimės, - kas jame vyko jau pokariu? Nujaučiu ir jums pašnabždu - bus įdomu...