Klaipėdos etnokultūros centras kviečia kartu pasidžiaugti įvertinimu
Jau daugiau nei 30 metų Klaipėdos etnokultūros centras buria miestiečius pažinti Mažosios Lietuvos folklorą, papročius, tradicijas ir amatus, pristato Lietuvos nematerialųjį kultūros paveldą, UNESCO saugomas pasaulio nematerialaus kultūros paveldo vertybes.
Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdos etnokultūros centro iniciatyva bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu parengus bylas, į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktos keturios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono nematerialaus kultūros paveldo vertybės - Mažosios Lietuvos delmonas, lietuvininkų dainavimo tradicija, Mažosios Lietuvos muzikavimo tradicija, Šiupinio šventė.
Etnokultūros centras nuolat rūpinasi šių vertybių išsaugojimu, sklaida, įgyvendina įvairių formų jų pristatymui skirtus projektus.
Etnokultūros centro projektas „Mažosios Lietuvos amatystė“, edukacinės programos, tradicinių šokių mokymai - šie ir daugelis kitų renginių yra labai populiarūs, pritraukia tiek klaipėdiečius, tiek miesto svečius.
Organizuodamas didžiąsias kalendorines šventes - Užgavėnes, Atvelykį, Jonines - Etnokultūros centras kasmet sugeba nustebinti miestiečius tradicijoms pristatyti surasdamas vis naujas formas ir išraiškos priemones.
Etnokultūros centro iniciatyva kas antrus metus Klaipėdoje šurmuliuoja analogų Lietuvoje ir Europoje neturintis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, kuris pristato žmonėms UNESCO saugomo nematerialaus kultūros paveldo žodinės ir muzikinės kultūros, unikalaus liaudies meno pavyzdžius.
Uostamiesčio folkloro mėgėjų bendruomenę buria ir reprezentuoja Mažosios Lietuvos tradicijas Klaipėdoje, Lietuvoje ir už jos ribų penki Etnokultūros centro folkloro ansambliai: „Alka“, „Alkiukai“, „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“, tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“.
Klaipėdos etnokultūros centro kolektyvai vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo rengti ir pristatyti teatralizuotas tradicijų pristatymo programas.
Visi kolektyvai yra įvertinti aukščiausiu mėgėjų meno apdovanojimu Lietuvoje - „Aukso paukšte“.
Nuo pat įstaigos įkūrimo jam vadovaujanti Nijolė Sliužinskienė džiaugiasi, kad išsipildė visos jos svajos ir idėjos, kokios tik kažkada gimė ir buvo užrašytos.
Paklausta, kaip įsivaizduotų Etnokultūros centro veiklą po 10 metų, ji „Vakarų ekspresui“ sakė: "Labai sunkus klausimas, nes viskas dabar labai greitai kinta. Man regis, svarbiausia, kad Etnokultūros centras puoselėtų glaudų ryšį su žmonėmis, jaustų, ko jiems reikia, pasiūlytų tokias veiklas, kurios įtrauktų.
O svarbiausias dalykas - kiekvienai veiklai reikia degančio žmogaus. Supratimas, išsilavinimas, žinoma, svarbu, tačiau entuziazmas šioje srityje yra svarbiausias. Šiame darbe nieko negali „nuleisti“ ar primesti.
Todėl šiandien labiausiai džiaugiuosi nuostabiais žmonėmis, kurie dirbo ir dirba dabar Klaipėdos etnokultūros centre."
Klaipėdos etnokultūros centro kolektyvai vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo rengti ir pristatyti teatralizuotas tradicijų pristatymo programas.
Rašyti komentarą