Klaipėda prieš 100 metų: originaliausias parlamentas pasaulyje (79)

Mūsų stebimas laikraštis „Klaipėdos žinios“ 1926 metų balandžio 23 d. numeryje nebeapsikentė: „Klaipėdos Krašto Seimelis, šisai originaliausias pasauly parlamentas, vėl kartą turėjo progos pasirodyti viešumoje. Drįso pasirodyti <...>“

Laikraščio pyktį ir ironiją sukėlė tai, kad vokiečių dominuojamo krašto Seimelio posėdyje esą buvo nesiskaitoma su lietuvių teisėmis ir „laužoma Klaipėdos Konvencija“.

„Abiejų kalbų lygybės principas ir buvo viso posėdžio svarbiausiu ginčo objektu. Prasidėjo tuo, kad reikėjo ketvirtą, penktą ir šeštą kartą svarstyti Gubernatoriaus grąžintuosius įstatymus. Dalis jų grąžinta dėl to, kad Seimelis juos nepriėmęs abejomis autentiškomis krašto kalbomis. Kai atst. Brožaitis pasiūlė dabar bent susiprotėti ir tuos įstatymus tvarkingai ir lietuvių kalba skaityti, buv. einheitsfrontleriai atmetė ir tik pataisas abejomis kalbomis svarstė <...> 

Visi dalyvavusieji Seimelio posėdy galės įrodyti, kad ir šioj antroj svarstymo procedūroj (išėmus pataisas) viskas svarstyta vien vokiečių kalba, visi nubalsavimai ėjo taipogi vien vokiečių kalba“, - aprašydamos Seimelio posėdį piktinosi „Klaipėdos žinios“.

Skraidyti jau galima, bet dar ne visada

1920-ųjų viduryje Klaipėda jau buvo įtraukta į tarptautinius oro susisiekimo planus. Spauda pranešė apie naują oro liniją, kuri nuo 1926 metų gegužės 1 dienos turėjo sujungti Berlyną, Dancigą, Karaliaučių, Kauną, Smolenską ir Maskvą. Šiuos skrydžius organizavo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos bendrovė „Deruluft“, veikusi nuo 1921 m. ir laikyta viena pirmųjų reguliarių tarptautinių oro linijų Europoje.

© Tarpukariu Klaipėda buvo įtraukta į susisiekimo oru maršrutus - buvo skrendama į Kauną, Rygą, Taliną, Helsinkį, Gdanską, Karaliaučių. Klaipėdos aerodromas veikė Rumpiškės priemiestyje, jis buvo įrengtas apie 1922 m. bet apie 1927 m. - uždarytas.

Vis dėlto praktika parodė, kad techninės galimybės dar smarkiai atsiliko nuo ambicijų. Nors 1926 m. balandžio 20 dieną „Klaipėdos žiniose“ buvo pranešta, kad „tarp Klaipėdos, Tilžės ir Karaliaučiaus pirmieji lėktuvai pradėjo lakioti jau vakar, balandžio 19 d.“, tačiau vos po poros dienų laikraštyje pasirodė tokia žinia: „Susisiekimas lėktuvais tarp Klaipėdos ir Tilžės vėl sustojo, kadangi lėktuvų uostas Rumpiškiuose ties Klaipėda dar ne visai tinkąs lėktuvams pasikelti ir nusileisti.“

Remiantis istoriniais šaltiniais, Klaipėdos aerodromas Rumpiškės priemiestyje buvo įrengtas apie 1922 metus. Be jau minėtos „Deruluft“, skrydžius vykdė ir kitos kompanijos, tačiau galimybės naudotis pakilimo-nusileidimo taku labai priklausė nuo oro sąlygų, grunto būklės ir pan., todėl skrydžių nutraukimai po gero lietaus ar esant stipresniam vėjui buvo įprastas reiškinys. 1927 m. šis Klaipėdos oro uostas buvo uždarytas.

Didžioji politika

Tarpukario Klaipėdos laikraščiai toli gražu neapsiribojo vien tik vietinėmis žiniomis ir gana daug rašė apie tai, kas vyksta Europoje ar pasaulyje. Kai kurie tuometinių pasaulinių įvykių vertinimai ar prognozės iš 100 metų perspektyvos skamba gana egzotiškai.

Laikraščio pyktį ir ironiją sukėlė tai, kad vokiečių dominuojamo krašto Seimelio posėdyje esą buvo nesiskaitoma su lietuvių teisėmis ir „laužoma Klaipėdos Konvencija“.

Pavyzdžiui, 1926 metų balandžio 25 dienos numeryje „Klaipėdos žinios“ pareiškė: „Vokiečių politiniuose sluoksniuose manoma, kad naujoji Vokietijos ir SSSR sutartis galutinai įrodo SSSR išsižadėjimą komunistinių idealų ir drauge rodo jos pastangas grįžti į Vakarų Europą normaliems ekonominiams santykiams nustatyti...“

Taip, taip, kurgi ne...

Tame pačiame numeryje randame žinių apie Baltijos valstybių sąjungos viziją. Joje buvo visos Pabaltijo valstybės, taip pat Suomija ir Lenkija. Pastarosios įtraukimui į sąjungą Lietuva, suprantama, aršiai priešinosi, todėl tokio politinio-ekonominio darinio link buvo einama etapais - 1923 m. dvišalę sutartį sudarė Estija ir Latvija, kiek anksčiau tokį bendradarbiavimo susitarimą buvo pasirašiusios Latvija ir Lietuva, bet prieš 100 metų, 1926-aisiais, apie visų trijų Baltijos valstybių sąjungą dar tik buvo kalbama, o tuo metu Sovietų Sąjunga jau bandė kaišioti pagalius į Baltijos sesių ratus, nors tuometinė valdžia to nepripažino. 

„Klaipėdos žinios“ 1926 metų balandžio 23 d. numeryje spausdina interviu su Lietuvos užsienio reikalų ministru:

"- Lietuvos derybos su SSSR tikslas neva esąs priešingas Pabaltės valstybių sąjungos idėjai ir kad net jis taikomas prieš kai kurias Pabaltės valstybes. Ar yra kokio pagrindo tokiam gandui?

- Jokio - atsakė p. ministeris. - Lietuva nemano nei keisti, nei revizuoti savo politikos Pabaltės valstybių atžvilgiu. Lietuva kaip buvo, taip ir pasiliks Pabaltės valstybių sąjungos šalininkė, žinoma, be Lenkijos. Betgi Lietuva mano, kad SSSR ir Pabaltės valstybės nėra priešai ir todėl Lietuva gali gerai sugyventi ir su vienais, ir su kitais."

Kaip žinome iš istorijos, galiausiai 1934 m. Lietuva, Latvija ir Estija vis dėlto sukūrė Baltijos Antantę - diplomatinę šių valstybių sąjungą, - kuri egzistavo tik iki tol, kol šios valstybės prarado nepriklausomybę.