„Kurdamas lietvamzdžius norėjau, kad šie “meno kūriniai„ būtų pasiekiami žmonių, juos būtų galima bet kada pamatyti ar paliesti. Galbūt tai įkvėps ir kitus 3D kūrėjus padaryti ką nors įdomaus Klaipėdos miestui“, - sakė išradėjas Edgaras Janušauskas. Agnietės Skirmantienės nuotr.

Klaipėdos senamiestyje - 3D technika spausdinti meniški lietvamzdžiai

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kiemą ir visą Klaipėdos senamiestį neseniai praturtino rezidento Edgaro Janušausko suprojektuotas bei atspausdintas lietvamzdis. E. Janušauskas, naudodamas modernią 3D technologiją, suprojektavo šiuolaikinį objektą iš plastmasės, vizualiai atkartojantį senųjų kultūrų estetiką.

Įdomu, kad E. Janušauskas menininku savęs nevadina, tačiau mokytojo karjerą jis pradėjo dar studijų laikais. Būdamas dvidešimties moksleiviams jau organizuodavo pamokas bei stovyklas su „LEGO“ „MINDSTORM EV3“ ir „WeDo“ rinkiniais.

Naujas gyvenimo etapas Edgarą atvedė į Klaipėdos moksleivių saviraiškos centrą, kuriame jis įkūrė neformaliojo švietimo būrelį. Edgaras moksleiviams dėstė programavimą, elektroniką ir inžineriją. Įsimintiniausias šio būrelio pasiekimas - moksleivio sukurtas dronas, atspausdintas 3D spausdintuvu.

Edgaras įkūrė įmonę „Inovatorius“, kuri kuria į elektroniką, inžineriją ir programavimą („STEM“) orientuotus švietimo įrankius. Šie įrankiai savyje sujungia įvairius elektronikos modulius ir jutiklius, plastikines dalis ir konstruktorius, programavimo terpę bei internetinę mokymosi platformą su pamokomis.

Tapęs KKKC rezidentu, E. Janušauskas jau surengė 3D Kiaušinių dizainerių ir Lui Brailio rašto dirbtuves.

Kas yra „lietvamzdžių projektas“? Kaip gimė šis sumanymas?

Kažkada internete pamačiau XVIII-XIX amžiaus lietvamzdžius, kurių stiliui buvo panaudotos įvairių žuvų formos. Šis pavyzdys tarytum įsispaudė į pasąmonę.

Tapus KKKC Meno kiemo rezidentu, man prireikė žinių bei įgūdžių meno srityje, kurioje, tiesą sakant, jaučiuosi svetimas. Štai tuomet tos žuvytės ir atėjo į pagalbą. Tiesa, jų formą šiek tiek supaprastinau.

Pirmasis 3D technika jau atspausdintas lietvamzdis, regis, įkvėptas senųjų kultūrų estetikos, mitologinių motyvų?

Taip, tikra tiesa. Trumpai kalbant, pati kolona mėgėjiškai atkartoja romėnų jonėninį orderį (t. y. architektūrinį elementą), o skulptūra apačioje - „Atleto kovą su pitonu“. Bronzinę skulptūrą, sukurtą 1877 m. britų menininko Frederic Leighton su Thomas Brock pagalba.

Regis, pastaroji skulptūra yra įkvėpta mitologinio siužeto, kurio metu dievas Apolonas užmuša Pitoną (graikų mitologijoje tai gyvatė - Delfų žemės drakonas).

Darbe taip pat galima įžvelgti vizualinių sąsajų su antikine skulptūrine kompozicija - „Laokoonas ir jo sūnūs“ (kitaip „Laokoono grupė“), kurioje vaizduojamas mitų apie Troją epizodas: žynys Laokoonas ir du jo sūnūs pasmaugiami gyvačių. Skulptūros autorius, ko gero, buvo įkvėptas ir garsiojo italų genijaus Mikelandželo Buonaroti (Michelangelo Buonarroti) braižo.

XIX a. lietvamzdžių pavyzdžiai.

XIX a. lietvamzdžių pavyzdžiai.

Kodėl toks dizainas pasirodė pats tinkamiausias?

Manau, šis dizainas yra kaip duona su sviestu ryte - jį visi žino, jis visiems aiškus ir nereikalauja papildomo paaiškinimo. Visgi ant lietvamzdžio yra ir „QR“ kodas, kurį nuskenavus atsidarys el. langas su papildoma informacija.

O kokią tai turi simbolinę prasmę? Ar ji apskritai egzistuoja?

Ironiškiausia, kad jokio intencionalaus simbolizmo čia nėra, nes tai yra tik dar viena dekoracija iš plastiko, mūsų ir taip „plastikiniame“ žmonių pasaulyje...

Na, kad ir kaip ten būtų, manau, tai parodija, pamėgdžiojimas arba pajuoka to, ką mes, kaip žmonija, anksčiau vertinome ir puoselėdavome, tiek kultūrine, tiek moraline, tiek dvasine prasme.

Ar šis darbas suteikė jums naujų patirčių, kaip menininkui ir (arba) kūrėjui, gal 3D technologijos specialistui?

Na, aš tikrai nesu menininkas, labiau inovatorius, nes mano pagrindinės veiklos sritys: švietimas, inžinerija, elektronika ir jos programavimas - pačios problematiškiausios Lietuvoje. Dėl naujų patirčių, tai taip.

Susipažinau su kitais KKKC rezidentais - Urte Jasenka ir Žaneta Jasaityte-Bessonova, o pamatęs „meno užkulisius“, supratau, koks gi paprastas ir lengvas mano darbas. „Sėdžiu tarytum princesė, maigau mygtukus ir viskas pasidaro“, tik spėk kavą gerti (šypsosi).

Gal teko pačią 3D technologiją įvertinti iš naujo, susidurti su jos trūkumais, limitacijomis?

3D spausdintuvas - kaip Šriodingerio katė: atėjęs kitą dieną, gali rasti spausdinamą modelį, gali jo ir nerasti.

Žmonėms dažnai atrodo, kad 3D spausdinimas - šauni idėja. Taip, pirmas 5 minutes įdomu, bet kai reikia laukti modelio atspausdinimo, pavyzdžiui, 60 valandų... Na, o paskui dar tas modelis keliauja į šiukšlinę, nes koks nors „bildukas nutarė diversiją padaryti“... Va, taip ir gyvename.

Koks bus šio projekto rezultatas?

Esu numatęs padaryti dar keturis lietvamzdžius.

Iš tiesų šie lietvamzdžiai - didesnio projekto dalis, nes KKKC meno kiemelyje yra dar tokių vietų, prie kurių norėčiau „pridėti rankas“.

Tad, kol reziduoju, tol „šiukšlinsiu plastiku“, kol KKKC Meno kiemas taps „plastiko karalyste ir mano asmenine galerija“ (juokiasi).

Dirbtuvės su Edgaru Janušausku Rugpjūčio 17 ir 18 d., 17 val., KKKC Meno kieme vyks E. Janušausko 3D spausdinimo ir prototipavimo dirbtuvės. Jų dalyviai išbandys 3D spaudą ant marškinėlių ir tekstilinių krepšelių.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder