Klaipėdos teatruose šį mėnesį - pasaulinio garso kūrėjų premjeros

Kovas - teatro mėnuo. Juk kovo 27-oji - Tarptautinė teatro diena, vyksta nacionaliniai teatro apdovanojimai Auksiniais scenos kryžiais, Klaipėdoje įteikiamos „Padėkos kaukės“. Na, ir todėl, kad šį mėnesį tiek Klaipėdos dramos teatras, tiek Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) ruošia publikai išskirtines tarptautines premjeras su garsiais kūrėjais iš užsienio.

Kovo 17, 18 ir 31 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys dviejų dalių šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai“ premjerą. Joje teatro baleto trupė sušoks vieno garsiausių pasaulyje švedų jaunosios kartos choreografo Alexanderio Ekmano legendinę kompoziciją „Cacti“ (Kaktusai) ir žinomo lenkų choreografo, Stanislovo Moniuškos didžiojo teatro Poznanėje baleto meno vadovo Roberto Bondaros choreografines kompozicijas „Žagsulys“(Hiccup) bei „8m68“.

„Kaktusai“ - atkirtis meno snobams

Jaunosios kartos švedų choreografas Alexanderis Ekmanas (g. 1984 m. Stokholme) kuria šokio spektaklius, meno akcijas ir performansus, šokio instaliacijas ir vaizdo projekcijas dramos, operos, šokio teatrams ir muziejams.

Jis dažnai savo spektakliams parenka arba pats kuria muzikinį foną, kostiumus, scenografiją, dekoracijas, režisuoja filmus ir pats filmuoja, kalbina pašnekovus savo vedamose radijo laidose ar dokumentiniuose filmuose ir t. t.

2010 m. Nyderlandų šokio teatro antrajai trupei (NDT 2) sukurti „Cacti“ (Kaktusai) jam atnešė pasaulinę šlovę ir iki šiol išlieka geriausiai žinomu bei dažniausiai atliekamu A. Ekmano kūriniu. Vien šiuo metu „Kaktusų“ premjeroms rengiamasi net penkiose pasaulio šalyse.

Žinią, kad „Kaktusai“ statomi Klaipėdoje, baleto pasaulis ir publika palydi didžiule nuostaba.

„Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, šiuo metu įdomi pasauliui, nes aktyviai reiškiasi įvairiose srityse. Baleto pasaulis domisi ir mato, kad per pastaruosius kelerius metus Klaipėdoje buvo pastatyti tokie išskirtiniai šokio spektakliai kaip Roberto Bondaros “Faustas„, Edwardo Clugo “Stabat Mater„ / “Šventasis pavasaris". Taip mes tampame įdomūs ir kitiems kūrėjams.

Tokia maža KVMT baleto trupė su didžiuliais užmojais kartais stebina labiau nei didieji profesionalūs teatrai, nes garsiausiose pasaulio scenose tai - kasdienybė. Atvykstantiems choreografijos grandams Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tampa iššūkiu", - pasidžiaugė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas.

„Kaktusai“, anot choreografo, - labai energingas, pozityviai nuteikiantis kūrinys.

„Pasauliui reikia geros energijos, kad atsvertų aplink tvyrantį negatyvą. Choreografas teigė jį sukūręs kaip atkirtį “snobiškam šiuolaikinio meno pasauliui„ ir apie jį rašantiems kritikams. Tai šviesus, net romantiškas kūrinys, manifestuojantis laisvę, žmogiškumą. Čia dingsta visi suvaržymai, bet lieka natūralus užtaisas veržtis pirmyn, gyventi! Tai laisvo šiuolaikinio šokio žanras“, - sako A. Liškauskas.

Repeticijos su R. Bondara akimirkos. Martyno KUNDROTO nuotr.

Repeticijos su R. Bondara akimirkos. Martyno KUNDROTO nuotr.

Įvertino norą tobulėti

Ne pirmą kartą su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe dirbantis R. Bondara pastebi, kaip ji keičiasi.

„Džiaugiuosi, kad ši baleto trupė auga, daugėja profesionalų, atvyksta užsienio šalių atstovų su kitų baleto mokyklų ar trupių patirtimi, o tada įvyksta natūralūs kūrybiniai mainai. Svarbiausia, kad čia neslūgsta didelis noras kurti, tobulėti, perteikti žiūrovui žinutę kuo įtaigiau. O tai žavi ne tik mane, bet ir kitus atvykstančius choreografus“, - pažymėjo choreografas iš Lenkijos.

Jo choreografinės kompozicijos „8m68“ premjera įvyko 2012 m. gegužės 11 d. Varšuvos Didžiajame teatre, o „Žagsulys“ - 2015 m. kovo 20 d. Varšuvos Didžiajame teatre. Praėjo daug laiko ir dabar šie du labai skirtingi kūriniai gyvena savarankišką gyvenimą.

Pasak R. Bondaros, sukurti choreografinę kompoziciją „8m68“ jį įkvėpė santykiai tarp žmonių.

Joje choreografas klausia, kaip mes kuriame savo gyvenimus; kaip mums pavyksta užmegzti santykius su kitais; kaip mūsų santykius veikia bandymai atkartoti tai, ką daro aplinkiniai; kaip mūsų pavyzdys paveikia kitus. „Žagsulys“ - trumpas žvilgsnis į mūsų vidinį pasaulį, poelgius. Kodėl mes elgiamės taip, o ne kitaip ir kaip tai mus paveikia. Gal vidinis balsas pasako, ką daryti, o mes juo vadovaujamės ir bandome rasti geriausią sprendimą, kaip gyventi.

"Kai kūrinius statau naujai vis kitai trupei, jie atgimsta pasikeitę. Tai lemia daugybė veiksnių: nauji baleto artistai, kurie į šokį atsineša savo artistiškumą, profesinę patirtį, turimas vertybes. Aš taip pat keičiuosi kaip asmenybė ir kaip choreografas. Gilėja mano supratimas apie anksčiau sukurtus kūrinius. Atrandu vis naujus požiūrio taškus, naujus būdus tai išreikšti choreografijoje.

 

Tad šių kūrinių premjeras vadinčiau tarsi antros dalies arba pratęsimo pristatymu.

Visgi, sakyčiau, kad kūrinių choreografinis stuburas lieka tas pats, o bėgant laikui vis daugiau dėmesio skiriu detalėms, tokioms, kaip šokio atlikimo kokybė, siužeto perteikimas, kad jis taptų dar labiau suprantamas publikai.

„Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“ publikai suteikia beribes interpretavimo galimybes. Jos abstrakčios, tačiau kiekvienas jose ras kažką savo. Kad jas suprastum, nebūtina būti intelektualu. Tikiuosi, kad jums patiks šių choreografijų estetika", - vylėsi R. Bondara.

Režisieriumi tapo sulaukęs 48-erių

Klaipėdos dramos teatras kovo 21 ir 22 dienomis taip pat pakvies į pasaulinio garso režisieriaus Dmitrijaus Krymovo spektaklio „Fragmentas“ premjerą.

Dmitrijus Krymovas gimė 1954 m. 1976 m. baigė Maskvos dailės teatro (MCHAT) studijos Scenografijos fakultetą, po to pradėjo dirbti Maskvos teatre Malaja Bronnaja gatvėje. Ten kaip scenografas dirbo kartu su tėvu, žinomu režisieriumi Anatolijumi Efrosu.

Po 1990 m. D. Krymovas aktyviai veikė kaip dailininkas, jo kūriniai pasklidę įvairiuose muziejuose ir galerijose.

2002 m., būdamas 48 metų, D. Krymovas pradėjo režisieriaus karjerą.

Nuo tada jo kūriniai yra pelnę daugybę įvairiausių apdovanojimų. Spektaklius jis jau kūrė JAV, Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Suomijoje, Estijoje ir t. t.

Pasaulinio pripažinimo sulaukęs režisierius Rusijoje 2014 m. viešai pasisakė prieš Krymo okupaciją. Dėl to ėmė vis labiau kliūti valdžiai, savo spektaklius kūrė neturėdamas savo teatro, susidurdamas su įvairiais sunkumais.

2016 m. režisierius buvo pakviestas vesti meistriškumo klasę Jeilio universitete.

Šiuo metu D. Krymovas gyvena Niujorke, vadovauja savo įkurtai teatro laboratorijai „Krymov Lab NYC“.

Dmitrijaus Krymovo spektakliai visada sutraukia minias žiūrovų, jo studentai jį dievina, o jo teatro mokykla apibrėžiama kaip neturinti lygių. Pauliaus SADAUSKO nuotr.

Dmitrijaus Krymovo spektakliai visada sutraukia minias žiūrovų, jo studentai jį dievina, o jo teatro mokykla apibrėžiama kaip neturinti lygių. Pauliaus SADAUSKO nuotr.

„Fragmentas“ iš A. Čechovo „Trijų seserų“

Nemažai dėmesio JAV kultūrinėje žiniasklaidoje sulaukusį paskutinį jo darbą „Vyšnių sodas“ (spektaklio premjera vyko Wilmos teatre (The Wilma Theater) Filadelfijoje 2022 m. balandį) kritikai įvardijo kaip sukrečiantį, stulbinamą, aštriai juokingą, giliai liūdną ir būtiną pamatymo spektaklį.

"D. Krymovo spektakliai, kuriuos mačiau, yra išskirtiniai, net nesugalvoju, su kokiu kitu režisieriumi būtų galima jį palyginti.

D. Krymovas turi labai subtilų, jautrų pasaulio matymą ir aštrų humoro jausmą, be kita ko, jis ir socialinis kritikas.

D. Krymovo Rusijoje kurti spektakliai antiputinistiniai ir antiimperiniai", - pažymėjo Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas.

Anot jo, D. Krymovas garsėja tuo, kad dirba savotiškais ciklais, Wilmos teatre kūrė pagal A. Čechovą, tai ir Klaipėdoje kuriamas spektaklis atsispiria nuo A. Čechovo, šįkart - jo „Trijų seserų“.

„Pasikvietę į Klaipėdą D. Krymovą nesiūlėme jam jokios medžiagos, nes žinojome, kad jis dirba specifiškai, savaip. Jis remiasi konkrečia dramaturgine medžiaga, bet ją radikaliai perkuria, akcentuoja kurį nors vieną personažą. Spektaklio tekstas yra D. Krymovo autorinis kūrinys, pradinė medžiaga tėra atspirties taškas“, - apibendrino G. Grajauskas.

Pats D. Krymovas, besiruošiantis paskutiniam repeticijų etapui Klaipėdoje, klausiamas apie spektaklį sukonkretino, kad „Fragmentas“ yra „Trijų seserų“ trečiojo veiksmo pradžia.

"Tai - naktinis gaisras. Centre, tarsi po padidinamuoju stiklu - Olga, vyriausioji iš seserų. Šiame dramatiškame kūrinyje - atviras nervas, baimė, nuojauta ir kova. Ta kova beviltiška ir nelabai sėkminga, kaip ir visų A. Čechovo herojų, taip ir Olgos bandymai nugalėti likimą yra pasmerkti žlugti. Lieka tik potraukis vienas kitam, kančia ir vienatvė. A. Čechovui rūpi ne rezultatas, o pastanga, būtent dėl to jo personažai mums artimi ir brangūs.

Iškart atsakysiu ir į galimai kilsiantį klausimą, kodėl fragmentas, o ne visa pjesė: kartą pastebėjau, kad žiūrint į kokį garsų paveikslą man kur kas įdomiau įsižiūrėti į jo detales, ne visumą, detalėse lyg kokiame vandens laše pamatau atsispindint dailininko asmenybę. Taip ir teatre - tai, ką darau, savotiškas žaidimas. Teatrinis žaidimas.

Manau, kad A. Čechovas - ne vangus ir apatiškas, o labai energingas, ryškus ir net nuožmus, tad tikiu, kad pasirinkta ugnies scena kuo puikiausiai tinka mano žaidimui. Tereikia atsipalaiduoti ir žiūrėti. Ir galbūt žiūrovai pajus simpatiją ir gailėsis tų visų artimų žmonių, nesugebančių tinkamai apsaugoti savęs, savo meilės ir savo namų", - sakė režisierius D. Krymovas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder