Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras stiprina kultūrinius ryšius Europoje: laukiama svečių iš Kauno ir Estijos, ruošiamasi gastrolėms į Lenkiją

Ateinančią savaitę, balandžio 15 dieną Estijos nacionalinis „Vanemuine“ teatras Klaipėdoje pristatys baletą „Gruodžio lietus“, pasakojantį Frederiko Šopeno (Frédéric Chopin) ir rašytojos George Sand meilės istoriją, o balandžio 16 d. parodys Wolfgango Amadeaus Mozarto operą „Don Žuanas“.

Gegužės pabaigoje Klaipėdoje lankysis Kauno valstybinis muzikinis teatras, kuris atveš Michael Kunze ir Sylvester Levay miuziklą apie legendinį kompozitorių „Mozart!“ bei Franzo Leháro operetę „Linksmoji našlė“.

Tuo pat metu KVMT su šokio spektakliais lankysis Kaune bei rengsis birželio pabaigoje įvyksiančioms gastrolėms Gdanske.

Spaudos konferencijoje dalyvavo gausus būrys teatro profesionalų: režisierė Viktorija Streiča, solistai Gabrielė Kuzmickaitė ir Andrius Apšega, Vygantas Bemovas iš Kauno valstybinio muzikinio teatro, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė, dirigentė Adrija Čepaitė ir choreografas Mantas Ūsas.

Apie spektaklius – režisierės žvilgsnis

Režisierė Viktorija Streiča džiaugėsi galimybe sugrįžti į Klaipėdą, kuri jai yra ypatinga – būtent čia 2002 metais ji kaip atlikėja debiutavo spektaklyje Kurt Weill „Trijų grašių opera“. Pasak režisierės, į Klaipėdą atvežami jos režisuoti spektakliai yra labai skirtingi, tačiau juos jungia bendra tema – žmogaus laisvė. „Man atrodo, kad visi mano spektakliai vienaip ar kitaip kalba apie žmogaus laisvę – tik skirtingomis formomis ir per skirtingas istorijas“, – teigė ji.

Gastrolės – tai ne tik spektaklių rodymas, bet ir savotiškas kūrybinis išbandymas. „Labai įdomu susitikti su kita publika, pamatyti jos reakciją. Tai leidžia iš naujo įvertinti savo darbą“, – teigė režisierė.

„Mozartas“ – genijaus ir žmogaus drama

Miuziklas apie Mozartą atskleidžia ne tik genialaus kompozitoriaus kūrybą, bet ir jo asmenybę. Spektaklyje išskiriamos dvi pusės – Mozartas kaip žmogus ir Mozartas kaip genijus. Režisierė pabrėžia, kad genialumas šiame kūrinyje vaizduojamas kaip dovana, kuri ilgainiui tampa našta, o galiausiai – net pražūtinga jėga. „Mozartas man – tarsi langas, pro kurį sklinda dieviška šviesa. 

Tačiau pats žmogus gali būti labai žemiškas, prieštaringas, net maištingas“, – pasakojo V. Streiča. Spektaklyje svarbi ir tėvo bei sūnaus santykių linija, atskleidžianti mokytojo ir mokinio ryšį, kūrybos perdavimą bei neišvengiamus konfliktus.

„Man visada labai malonu būti Klaipėdoje. Jūsų teatras nuostabus, labai laukiame prisistatyti scenoje“, – sakė solistas Vygantas Bemovas, įkūnijęs pagrindinį miuziklo personažą Mozartą. „Mano Mozartas yra labai impulsyvus, labai energingas, jaunatviškas. Kiekvieną būdo bruožą, kuris būdingas jaunam žmogui, galima pritaikyti Mozartui. Esu įsitikinęs, kad jis tikrai susidūrė su daugeliu dalykų, su kuriais susiduria ir šiandienos jaunimas.“ Atlikėjas pripažino, kad šis vaidmuo jam labai artimas.

Jis taip pat išskyrė miuziklo muzikinį stilių. „Svarbu žinoti, kad einant į šį miuziklą nereikia tikėtis vien Mozarto muzikos. Ji yra naudojama fragmentiškai, aranžuotėse, tačiau tai – šiuolaikinis, šiek tiek eklektiškas kūrinys, kuriame skamba ir roko akordai.“ 

„Linksmoji našlė“ – elegancija ir emocijos

Operetė „Linksmoji našlė“ – vienas mėgstamiausių režisierės V. Streiča kūrinių. Ji išsiskiria ne tik nuostabia Franzo Leharo muzika, bet ir netipine struktūra. Pasak režisierės, ši operetė turi daugiau romantikos ir emocinio gilumo nei įprasta šiam žanrui. 

„Tai spektaklis, kuriame susipina žaismingumas, elegancija ir subtilus liūdesys. Tai labai paveiku. Operetė šiais laikais - labai sudėtingas žanras. Ją pastatyti įtaigiai nėra lengva, nes ji reikalauja ypatingo balanso tarp lengvumo, elegancijos ir teatrališkumo“, – sakė ji.

Kalbėdama apie operetėje kuriamą Hanos vaidmenį, solistė Gabrielė Kuzmickaitė pabrėžė jo paprastumą. „Mano Hana yra paprasta mergina, kuriai gyvenimas susiklostė taip, kad ji tapo turtinga. Tačiau turtas jos nepakeitė – ji išliko spontaniška, žaisminga ir nuoširdi.“ Pasak jos, operetės varomoji jėga - vidiniai principai. „Tiek Hana, tiek Danilas – nori susigrąžinti meilę, bet kartu negali nusileisti ir atskleisti savo įskaudintų jausmų.“

Ji taip pat atkreipė dėmesį į neįprastą personažų dinamiką. „Dažniausiai pagrindinė pora būna rimta, herojiška, o čia ji artimesnė subretinei porai – daugiau žaismingumo, daugiau išdaigų. Hana ir Danilo tarsi nuolat vienas kitą provokuoja.“ 

Danilo vaidmens solistas Andrius Apšega akcentavo, kad kiekvienas spektaklis yra unikalus. „Kiekvieną kartą spektaklis būna vis kitoks – nuotaika, santykiai, buvimas scenoje nuolat kinta. Kiekvieną kartą atrandi kažką naujo. Nekinta tik viena – trečiame veiksme būna momentas, kai gerklėje įstringa gumulas, slapčia nurieda ašara. Tai labai jautri operetė“,- išdavė A. Apšega, nekantriai laukiantis galimybės pristatyti spektaklį Klaipėdoje. 

Kaune šis spektaklis sulaukė didžiulio populiarumo, todėl dabar itin įdomu, kaip jį priims Klaipėdos publika. 

Kultūriniai mainai praturtina abi puses

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė pabrėžė, kad „mūsų žiūrovas tikrai myli ir miuziklą, ir operetę, todėl neabejoja, kad auditorija labai laukia šių gastrolių.“ Pasak jos, skirtingų žanrų derinys suteikia gastrolių programai patrauklumo. „Leharo operetė ir šiuolaikinis, net šiek tiek roko elementų turintis miuziklas – tikrai sudomins įvairaus amžiaus žiūrovus.“

O kol pajūrio publika mėgausis Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatymais, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklius įvertins kauniečiai.

„Mes džiaugiamės, kad galime Kauno publikai pristatyti du šokio spektaklius. Tai Edvardo Clugo vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas pagal Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Taip pat vešime kompozitoriaus Antano Jasenkos ir choreografo Gajaus Žmavco spektaklį „Legenda“ pasakojantį apie Herkų Mantą. Tikime, kad jie sulauks didelio susidomėjimo“,- pasakojo vadovė G. Giedraitytė.

Pasak teatro vadovės, tokie mainai praturtina abi puses. „Klaipėdiečiai savo mieste gali pamatyti tai, ko neturime repertuare, o mes turime galimybę pristatyti savo stipriausius darbus kitur.“ 

Atsakydami į klausimą, kodėl pasirinkti būtent šie spektakliai, kūrėjai pripažino, kad svarbūs ne tik meniniai, bet ir praktiniai aspektai. „Žinoma, svarbi žanrų įvairovė, tačiau taip pat reikia atsižvelgti ir į logistiką, scenografijos galimybes, transportavimą“.

Estijos nacionalinio teatro gastrolės Klaipėdoje

Spaudos konferencijos metu taip pat pristatytos Estijos nacionalinio „Vanemuine“ teatro gastrolės. 

„Tai vienas seniausių teatrų Estijoje, turintis išskirtinę struktūrą – jame veikia dramos, operos ir baleto trupės. 

Teatras įsikūręs Tartu mieste, veikia keliuose pastatuose ir vienu metu kuria įvairių žanrų spektaklius.“ KVMT vadovė G. Giedraitytė taip pat akcentavo teatro tarptautiškumą. 

„Tai labai aktyvus teatras, ne tik kuriantis įvairų repertuarą, bet ir organizuojantis festivalius, gastroles, bendradarbiaujantis su kitais teatrais Baltijos šalyse ir visoje Europoje.“ 

G. Giedraitytė pabrėžė, kad šios gastrolės – abipusio bendradarbiavimo rezultatas. „Labai džiaugiamės, kad jau kitą savaitę, balandžio 15–16 dienomis, Klaipėdoje vyks „Vanemuine“ teatro gastrolės. Praėjusių metų gruodį mes patys turėjome galimybę pasirodyti šiame teatre Estijoje, kuris šiemet tapo nacionaliniu. Tai – labai reikšmingas įvykis visai Estijos kultūrai.“ 

„Don Žuanas“ – emocijų ir muzikos pilnatvė

Apie operą „Don Žuanas“ plačiau papasakojo dirigentė Adrija Čepaitė. „Balandžio 16 dieną žiūrovų laukia vienas brandžiausių Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinių – dviejų veiksmų opera „Don Žuanas“. Operos premjera Prahoje pristatyta prieš kone 240 metų, tačiau ji išlieka visiškai nepavaldi laikui.“ 

Ji pabrėžė, kad šis kūrinys atskleidžia visą kompozitoriaus muzikinį spektrą. „Dažnai Mozartą siejame su lengva, žaisminga, skaidria muzika. Tačiau „Don Žuanas“ atskleidžia visą emocinę paletę – muzika gali būti pikta, kerštinga, teisianti, gailestinga, apgaulinga ir galiausiai tragiška. 

Šiame kūrinyje susijungia ir muzikinė, ir dramaturginė įtampa. Tai pilnas, išbaigtas Mozarto kaip kūrėjo portretas“,- sakė A. Čepaitė. „Spektaklį režisavo vienas žymiausių Estijos režisierių Elmo Nüganen. Tai gana naujas pastatymas, todėl labai įdomu pamatyti, kaip jis interpretuoja šį klasikinį kūrinį šiandien. Scenoje išvysime stiprią solistų komandą, tarp jų – latvių baritoną Jānis Apeinis, atliekantį Don Žuano vaidmenį“.

Dirigentė taip pat atkreipė dėmesį į universalią kūrinio tematiką. „Šios operos personažai – Don Žuanas, Leporelas, Dona Ana, Dona Elvyra ar Cerlina – yra atpažįstami ir šiandien. Jų charakteriai, emocijos ir santykiai išlieka aktualūs. Opera bus atliekama originalo - italų - kalba, tačiau žiūrovai galės sekti vertimą lietuvių ir anglų kalbomis.“

„Gruodžio lietus“ – baletas su gyva muzika

Apie baletą „Gruodžio lietus“ pasakojo choreografas Mantas Ūsas. „Vanemuine teatro baleto trupė yra didesnė nei mūsų ir labiau orientuota į klasikinį šokį. Tačiau šį kartą pamatysime šiuolaikinę interpretaciją.“ „Choreografė, režisierė, scenarijaus autorė ir scenografė Kristina Paulin (Slovakija/Vokietija) yra gana jauna kūrėja, tačiau jau sukūrusi nemažą repertuarą. Šis spektaklis iš pradžių buvo triptiko dalis, o vėliau išplėtotas į pilną kūrinį“, - sakė M. Ūsas.

„Scenoje skambės gyvai atliekama Fryderyko Chopino muzika. Fortepijonas čia tampa ne tik muzikos šaltiniu, bet ir spektaklio dalimi. Spektaklis labiau primena emocinę, vizualinę ir muzikinę interpretaciją – tarsi tai, ką matome klausydamiesi muzikos užsimerkę. Pasakojama meilės istorija, tačiau gana tragiška – spektaklis prasideda ir baigiasi mirties tema“,- akcentavo M. Ūsas. 

Gastrolės – kūrybinis išbandymas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė taip pat pristatė artėjančias teatro gastroles į užsienį: „Be gastrolių Kaune, birželio pabaigoje vykstame į Gdanską, į Baltijos operos teatro festivalį, kur bus pristatytas reikšmingas lietuviškas kūrinys – Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“. 

Tai didelis, sudėtingas pastatymas, reikalaujantis visos teatro komandos: orkestro, choro, solistų. Tokios gastrolės visada yra sudėtingos – reikia pasiruošti ne tik menine, bet ir technine, logistine prasme. 

Tačiau tokios kelionės yra itin svarbios. Gastrolės leidžia atlikėjams išbandyti save kitoje scenoje, susitikti su kita publika, pamatyti, kaip jų kūryba yra priimama.“