Gražiausios 2022-ųjų metų Klaipėdos knygos „Su jūra mes didesni“ idėjos ir tekstų autorė Nina Puteikienė sakė, kad knyga ypatinga tuo, jog ji yra skirta Lietuvos jūrinės valstybės šimtmečiui.

Konkurso „Klaipėdos knyga 2022“ lyderis - Lietuvos jūrų muziejus

Švenčiant Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje įvyko konkurso „Klaipėdos knyga 2022“ apdovanojimų ceremonija. Joje šiais metais ir populiariausios, ir gražiausios Klaipėdos knygos titulus pelnė Lietuvos jūrų muziejaus išleisti leidiniai.

Septynioliktą kartą vykusiame konkurse iš viso varžėsi 22 leidiniai, išleisti 2022-aisiais metais. Konkurso metu suorganizuota 17 knygų pristatymų ir susitikimų su jų autoriais, kuriuose apsilankė per 700 skaitytojų.

Kiekviena knyga savaip graži

Gražiausią knygą išrinko komisija, kurią sudarė dizaineriai prof. Alvydas Klimas, Agnė Kanaverskytė, Monika Gustaitė, Raimondas Žičkus, fotomenininkas Remigijus Treigys bei jai vadovavęs prof. Vakaris Bernotas.

Komisijos posėdį fiksavusi Klaipėdos I. Kanto bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė sakė, kad išrinkti gražiausią knygą komisijai visada labai sunku, nes kiekviena knyga yra savaip graži. „Kita vertus, sunku sukurti grožį, kai knyga yra monografija ar akademinis leidinys“, - pastebėjo B. Skaisgirienė.

Vis dėlto iš 22 konkurse dalyvavusių knygų buvo išskirtos knygos, kurios nusipelnė komisijos pagyrų kaip gražūs, knygos meno reikalavimus atitinkantys leidiniai.

„Klaipėdos universiteto leidyklos išleistas proginis leidinys “1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai" (sudarytojas: dr. Vasilijus Safronovas) - puikiai išleista monografija, kuri neturi jokių tipografijos klaidų, ir viršelis jos - puikus.

Leidyklos „Libra Memelensis“ knygos visada yra gražios, švarios, malonios skaityti. Leidykla skiria didelį dėmesį fotografijoms, jos visada labai gražiai sutvarkytos, sukomponuotos„, - gyrė šios leidyklos išleistas knygas “Kepiniai„ ir “Viktorijos„ viešbučio paslaptys“ bei jų dizainerės Jolantos Mažeikaitės darbą B. Skaisgirienė.

Komisijos simpatijų susilaukė ir nedidelis Jokūbo Jacovskio sumaketuotas Neringos muziejaus leidinys „Dvi dienos su genius loci: Immanuelio Kanto ir Thomo Manno pėdsakais“ (sudarytojos Lina Motuzienė ir Nijolė Strakauskaitė).

„Kartais knygos kokybę reiškia tai, kad ji neperkrauta, nepripildyta per daug šriftų, iliustracijų. Kartais kuklesnis maketas yra geresnis nei įmantrus“, - pastebėjo B. Skaisgirienė.

Bibliotekininkė negailėjo gražių žodžių ir leidyklai „Eglė“, kurios knygos kasmet gražėja. Šįsyk kaip labai graži buvo išskirta Sigito Poškaus garbei išleista jo poezijos knyga, išieškotas Sigito Benečio knygos „Apgaulė“ viršelio maketas.

Knygą kūrė 3 metus

B. Skaisgirienė pažymėjo, kad Lietuvos jūrų muziejus tampa leidybos lyderiu, kuris teikia išskirtinį dėmesį marinistinės leidybos tradicijai.

„Šios įstaigos leidiniuose pristatytuose konkursui, labai jaučiasi meilė ir dėmesys knygai, taip pat ir finansinis indėlis. Tai yra knygos su originaliais dizaino sprendimais. Jose matyti didžiulė dizainerio išmonė ir fantazija. Tai sulaukė labai daug komisijos pagyrų“, - komentavo B. Skaisgirienė muziejaus išleistas knygas „Su jūra mes didesni“ ir „Bėgliai“.

Leidinys „Su jūra mes didesni“ pelnė gražiausios Klaipėdos knygos 2022 metais titulą. Šios knygos modernų dizainą sukūrė EZCO kūrybinė agentūra (Santas Mankevičius, Birutė Kotryna Kulikauskaitė).

Vizualinį jūrinės Lietuvos įvaizdžio ir kapitonų portretų stilių atliepiančius tekstus leidiniui pateikė populiarus jaunimo rašytojas, komiksų autorius Justinas Žilinskas, daug istorinės medžiagos pateikė Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas Romualdas Adomavičius.

Knygos idėjos ir tekstų autorė Nina Puteikienė sakė, kad knyga ypatinga tuo, jog ji yra skirta Lietuvos jūrinės valstybės šimtmečiui.

„Knyga yra nedidelė, bet jai gimti prireikė trejų metų. Pagrindinė jos mintis - pasitelkiant vizualą herojizuoti ryškiomis asmenybėmis buvusius kapitonus, kurie kūrė nepriklausomos Lietuvos laivyną. Tokia forma buvo pasirinkta, kad būtų galima pritraukti jaunimą, įkvėpti rinktis jūrines profesijas“, - sakė knygos sudarytoja.

Daugiausiai skaitytojų balsų surinko ir populiariausios knygos apdovanojimą pelnė Lietuvos jūrų muziejaus knyga „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“.

Daugiausiai skaitytojų balsų surinko ir populiariausios knygos apdovanojimą pelnė Lietuvos jūrų muziejaus knyga „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“.

„Bėglius“ įnirtingai vijosi „Seklys“

Populiariausią knygą rinko skaitytojai. Bibliotekininkai suskaičiavo, kad per 70 konkurso dienų už populiariausią knygą iš viso buvo atiduotas net 2 051 balsas.

Intriguojantis momentas tas, kad balsavimą internete laimėjo Vladimiro Plotkino knyga „Seklys: visa tiesa“, tačiau susumavus bibliotekose gautus balsus, rezultatas pasikeitė.

Daugiausiai skaitytojų balsų surinko Lietuvos jūrų muziejaus knyga „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“. Ji paskelbta populiariausia Klaipėdos 2022-ųjų metų knyga.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, džiaugdamasi įvertinimais, pasakojo, jog iš pradžių planuotas komiksas virto į iliustruotą romaną, paremtą gausia istorine medžiaga.

Direktorė akcentavo, kad verti pagarbos tie žmonės, kurie sudarė šį puikų leidinį: knygos autorius - Justinas Žilinskas, idėjos autorius, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas - Daumantas Kiulkys, dailininkė - Ūla Šveikauskaitė, bendraleidėjai - „Aukso žuvys“.

Knyga „Bėgliai“ populiari ne tik Klaipėdoje, jau gautos premijos ir nacionaliniu mastu.

Lietuvos jūrų muziejaus komanda (iš kairės N. Puteikienė, O. Žalienė, R. Adomavičius) džiaugėsi marinistinės tematikos leidinių įvertinimu.

Lietuvos jūrų muziejaus komanda (iš kairės N. Puteikienė, O. Žalienė, R. Adomavičius) džiaugėsi marinistinės tematikos leidinių įvertinimu.

Specialūs prizai

Vakaro metu greta pagrindinių nominacijų įteikti ir specialūs apdovanojimai.

Už miesto istorijos puoselėjimą knygoje „Viktorijos“ viešbučio paslaptys„ ir profesionalų šios knygos maketą apdovanoti leidyklos “Libra Memelensis" vadovas, knygos autorius Kęstutis Demereckas ir dizainerė Jolanta Mažeikaitė.

„Šiame konkurse susijungia autorius, leidėjas ir biblioteka. Tai gražiausias junginys“, - renginį įvertino Kęstutis Demereckas ir papylė kiek pipirų, kritikuodamas kai kuriuos ne leidyklų parengtus leidinius dėl profesionalumo stokos. „Manau, kad kiekvienas turi daryti savo darbą. Batsiuvys siūti batus, leidėjai leisti knygas ir pan.“, - pasisakė K. Demereckas.

Dar viena speciali konkurso padėka buvo įteikta Klaipėdos universiteto leidyklai už fundamentalų leidinį „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“, dedikuotą šios reikšmingos datos 100-mečiui.

Speciali konkurso padėka buvo įteikta Klaipėdos universiteto leidyklai už fundamentalų leidinį „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“, dedikuotą šios reikšmingos datos 100-mečiui.

Speciali konkurso padėka buvo įteikta Klaipėdos universiteto leidyklai už fundamentalų leidinį „1923-ieji: Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“, dedikuotą šios reikšmingos datos 100-mečiui.

Paskatinamuoju prizu apdovanota ir daugiausiai balsų internete surinkusi Vladimiro Plotkino knyga „Seklys“.

Nugalėtojams bei paskatinamųjų prizų atstovams įteikti elegantiški ir subtilūs metalo plastikos meistro Sauliaus Bertulio kūriniai.

Apdovanojimus įteikė bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė kartu su kultūros mecenatu Rimantu Cibausku. „Ši šventė tampa ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos pasididžiavimu. Knygos, kurios buvo pateiktos konkursui, gali reprezentuoti Klaipėdą, Lietuvą, o galbūt ir Europą“, - pažymėjo konkurso mecenatas R. Cibauskas.

„Džiaugiamės, kad apdovanojimai, turintys gilias tradicijas, išlieka vienu reikšmingiausiu įvykiu Klaipėdos literatūrinėje ir leidybinėje srityje“, - jam antrino bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

„Manau, kad kiekvienas turi daryti savo darbą. Batsiuvys siūti batus, leidėjai leisti knygas ir pan.“, - kritiškai apie organizacijų, kūrybinių institucijų leidinius pasisakė K. Demereckas.

„Manau, kad kiekvienas turi daryti savo darbą. Batsiuvys siūti batus, leidėjai leisti knygas ir pan.“, - kritiškai apie organizacijų, kūrybinių institucijų leidinius pasisakė K. Demereckas.

 

Organizatorių, Jurgos Petronytės nuotr.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder