Kretingalės kultūros centro žodžio festivalis „Saliamonas“ auga ir augina

„Saliamono“ idėją ir kuo šiųmetinis bus kitoks apžvelgia projekto vadovė ir idėjos autorė – Violeta Lisovaitė 

Kaip kilo idėja rengti festivalį pavadinimu Saliamonas?

Klaipėdos rajono savivaldybė priskyrė Kretingalės kultūros centrui puoselėti ir atskleisti poezijos, žodžio meno kryptį. Kaip žinia, poezija kaip žanras yra tikrai ne pirmo būtinumo produktas šiuolaikiniam žmogui. Užduotis buvo tikrai ne lengva.

Kaip sudominti poezija ir literatūra žiūrovą ? Ar tai apskritai įmanoma? Kam tai šiais laikais aktualu? Ar tuo neturėtų rūpintis bibliotekos?

Buvo vakaras po visų darbų, kada namie supratau, jog nebespėju skirti laiko sau, gyvenimo tempai tik didėja. Ieškodama sau paguodos pasakiau: „Violeta, juk viskas praeina. Praeis ir tai“.

Net nusišypsojau prisiminusi kaip lietuvių kalbos mokytoja mums, mokiniams skaitė balsu šią Saliamono legendą pamokos metu. Man ši legenda įsiminė visam gyvenimui.

Ir tada šovė idėja plačiau pasiskaityti kas tas Saliamonas, kuris tokias išmintingas legendas rašo. Internete radau ir jo patarlių ir atsakymą, jog tai yra išminčius -išminties simbolis.

Ne pagal amžių protingus vaikus tėvai taip pat pavadina „saliamonais“. Yra siejama, jog tai biblijinis personažas, kuris neaišku, ar iš viso egzistavo. Tačiau visuomenėje nusistovėjęs Saliamono, kaip išmintingą žodį mylinčio žmogaus, simbolis. Pamaniau, jog žodžio menui skirtas festivalis pavadinimu „Saliamonas“ intriguotų ir žadintų žingeidumą vien jau dėl savo pavadinimo.

Mano žiniomis, Lietuvoje antro tokio festivalio nėra organizuojama ir pavadinimas originalus. Saliamonas kaip simbolis iš tiesų įprasminą festivalį skirtą žodžio menui puoselėti. Tuomet pergalvojau, kad ir mes kiekvienas viduje savotiškas Saliamonas ir viskas prasidėjo...

Kodėl festivalis aktualus?

Momentais išgyvenu tam tikrą vidinį konfliktą dėl šiuo metu vyraujančios mados kalbėti svetimžodžiais, įterpti anglicizmų. Neramina, jog vaikai po pamokų gatvėse bendrauja vieni su kitais kažkodėl ne lietuvių, o anglų kalba.

Arba pristinga žodžių formuodami sakinį, nes neberanda galvoje lietuviško atitikmens savo minčiai išreikšti. Televiziniuose šou ar net per žinias autoritetingi Lietuvoje asmenys taip pat mėgsta anglicizmus.

Paskambina man vieną kartą močiutė ir sako: „Vaikeli, man labai patinka viena laida, bet aš nebesuprantu, kaip ten kalbama ir ką ten sako“.

Taip pat yra pastebima, jog žmonės vis labiau nebeišartikuliuoja savo žodžių, nebeįdeda pastangų kalbėti švaria ir artikuliuota kalba. Baigiame pamiršti, ką reiškia ne tik kalbėti, bet ir klausytis, išgirsti. Scenoje tai pat šiais laikais išgirstame ir pamatome visko, kas verčia susirūpinti.

Poezija kaip žanras tarsi niekam nebeįdomus, o lietuvių literatūra be reikalo nuvertinama.  Visų šių priežasčių visuma ir daro šį festivalį kaip niekada aktualų ir reikalingą.

Festivalio sumanymas – gaivinti žodžio meną, ugdyti retoriką bei kultūros vartotoją per praktinius viešojo kalbėjimo užsiėmimus, per literatūrinius spektaklius, bardų koncertus.

O jaunimo dėmesį atkreipiame organizuodami skaitovų konkursą, kuris irgi yra festivalio sudedamoji dalis. Lietuviškas, aiškus, paveikus ir artikuliuotas kalbėjimas yra ne tik kaip būties pagrindas scenoje, bet tam tikra prasme ir mūsų kultūrinio identiteto dalis.

Su kokiais iššūkiais susiduriate organizuodami festivalį, kuris apima 10 renginių ?

Prie šio projekto įgyvendinimo dirbame nedidelė, tačiau be galo darbščių 5-6 žmonių komanda. Keletas specialistų gelbėja prisidėdami užkulisiniais darbais. Tie, kurie kuriame projektą, jaučiamės vienijami pačios idėjos.

Kaip ir kiekvienam Lietuvos kūrėjui labiausiai norėtųsi didesnio finansinio paskatinimo. Nors šiuo klausimu esame laimingi, kad projektą finansuoja Lietuvos kultūros Taryba.

Šis įvertinimas mums didžiausia paskata. 30 proc. prie LKT finansavimo prisideda ir Klaipėdos rajono Savivaldybė. Pagrindinius akcentus finansavimo dėka pavyksta įgyvendinti.

Kas liečia viešinimą, rekvizitą, scenografiją, komandos apranga bei dizainą, sukamės įvairiausiais būdais, tenka prisidėti ir iš algos. Kol kas ,,Saliamonas“ dar neturi verslininko-rėmėjo-mecenato. Gal kada pribręs ir tam?

Stinga žmogiškųjų išteklių, garso ir šviesų inventoriaus tam, kad festivalį kreipti modernumo linkme. Kretingalės, Girkalių ir Plikių koncertų salės talpina vos po 100 žmonių.

Labai norint, tų iššūkių galima atrasti daug, bet esame nusiteikę optimistiškai ir visada vadovaujamės viena taisykle – jei bent vienas žiūrovas mato tame prasmę, reikia kurti ir dėl to vieno žiūrovo.

Apskritai, vargu, ar rastumėt Lietuvoje bent vieną kūrėją, ar kultūros centrą, kuriame kultūros darbuotojai gali pasigirti komfortu. Visur reikia įdėti daug darbo, širdies, o iššūkiai tampa pamokomis. Jeigu jų nebūtų, taip ir neišmoktume.

Kretingalės kultūros centras niekada neteikdavo paraiškų Lietuvos kultūros Tarybai, teikti pradėjo neseniai. Buvo įsitikinimas, jog pritraukti finansavimą misija neįmanoma.

Juk mes tokie mažiukai, kam mes įdomūs. Tai įsivaizduokite, ką mums reiškia vien pats faktas, jog „PROJEKTAS FINANSUOTAS“. Šis faktas, jau yra iššūkis ir įsipareigojimas.

Kaip festivalį vertina žiūrovai ?

Renginių lankomumas puikus. Renginiai stebėtinai gerai vertinami žiūrovų. 2023 metais pirmą kartą įgyvendinus festivalį susidarė auditorija žmonių, kurie apsilankė praktiškai beveik visuose festivalio renginiuose. Tai labai įkvepia. Žinau, jog yra laukiančių festivalio ir šį pavasarį.

Paprastas žmogus galbūt nenutuokia, jog kultūros srityje iš tiesų labai daug biurokratinio, kompiuterinio darbo. Lentelės, ataskaitos, tvarkos, ūkio reikalai bei įstatymai mūsų kasdienybė, todėl dažnai sunku surinkti save naujiems kūrybiniams darbams, tačiau geras žodis, gražus atsiliepimas yra ta grąža, kuri nubraukia visas neviltis ar norus pasiduoti.

Matote, kaip svarbu gyvenime yra ŽODIS. Ir kokią galią jis turi.

Šis festivalis sukūrė mūsų kultūros centro išskirtinumą Klaipėdos apskrities lygmeniu. Tikiu, jog jau formuojasi žodžio festivalio gerbėjų auditorija. Tai yra vaikai ir jaunimas, vidurio amžiaus publika bei senjorai.

Kuo nustebinsite šiais metais?

Šių metų šūkis yra Saliamono frazė: „Jūs – pasaulio šviesa. Jūs – žvaigždės. Jūs – tiesos šventykla. Kiekviename iš Jūsų gyvena Visata“. Šių metų turinys ir profesionalūs atlikėjai, be abejo skirsis nuo praeitų.

Susipažinsime ir susitiksime su aktoriais Arūnu Sakalausku, Ramūnu Abukevičiumi, Vaidotu Martinaičiu. Numatyti net trys profesionalūs-literatūriniai „LABAS“ teatro spektakliai.

Bardus atstovaus Vladas Bagdonas, Gediminas ir Ainis Storpirščiai, Vytautas V. Landsbergis su žmona Ramune. Surengsime Klaipėdos apskrities vaikų ir jaunimo skaitovų konkursą visatos tematika.

Pagrindinė šių metų festivalio žinutė ir bus apie savo asmeninės žvaigždės danguje atradimą, apie gebėjimą pamatyti, išgirsti ir išsakyti. Tai atskleisti padės režisūrinės detalės, scenografijos momentai.

Mums žodis ,,visata“ asocijuojasi su tyla, tačiau ar tikrai tyla nėra garsas? O gal išgirsti reikia pirmiausia save ?          

Ar turite planų ateityje dėl šio festivalio? Gal matote viziją?

Didžiausias noras – išauginti festivalį iki respublikinio lygmens. Tam tereikia patikėti, jog nesame per maži. Į Kretingalės seniūniją pavasariais galėtų masiškai atvykti žodžio meno ir literatūros mylėtojai bei profesionalai. Tai galėtų tapti modernu ir madinga. Mes daug ką planuojame, bet Visata irgi turi savo planų...

Kaip galėtumėte apibendrinti šio festivalio kuriamą vertę ?

Keliama kultūros centro meninė kartelė. Kuriamas kultūrinis pokytis. Patenkinami įvairaus amžiaus auditorijų poreikiai. Vienijamos bendruomenės. Garsinamas Klaipėdos rajonas.

Puoselėjamas ir gaivinamas žodžio menas, retorika. Auga profesionalumas bei kompetencijos poezijos srityje. Šis festivalis turi savybę augti pats ir auginti kitus vidine prasme.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder