„Krūmo šaknys“ - knyga apie Mokytoją Algirdą Jurgelevičių

Gyvenimo saulėlydyje savo atsiminimus kaip palikimą artimiesiems rašė pats A. Jurgelevičius (1932-2018). „Tebūnie tai įamžinimo akmenėlis ant nežinomo Tėvo kapo“ - įvardijo jis savąją misiją, dedikuodamas atsiminimus tėvui Ignui Jurgelevičiui, kuris buvo Lietuvos savanoris, šaulys, policininkas, apdovanotas aukščiausiais tarpukario Lietuvos valstybės apdovanojimais, Sovietų Sąjungos politinis kalinys, sušaudytas GULAG'e 1942 m.

„Lankantis pedagogo, choreografo A. Jurgelevičiaus namuose paskutiniais jo gyvenimo metais, dažnai tekdavo klausytis jo paties skaitomų knygos “Krūmo šaknys„ ištraukų.

Paprastai jis parinkdavo vietas, atliepiančias šventę, kurios proga svečiuodavomės. Skaitydamas ypač akcentuodavo senovines švenčių tradicijas.

Stebino protėvių papročių išmanymu ir didžiu noru dalytis tuo pažinimu“, - prisiminė aktorė ir režisierė, Klaipėdos universiteto docentė, buvusi tautinių šokių kolektyvo „Suktinis“ šokėja Virginija Kochanskytė.

A. Jurgelevičiui iškeliavus Amžinybėn ji ryžosi parengti mylimo šokių vadovo atminimą įprasminančią knygą.

„Jaučiu didelį dėkingumą visiems, pritarusiems mano idėjai išleisti Vadovo knygą, o drauge knygą apie Asmenybę, brandinusią mūsų asmeninio krūmo šaknis. Tikiu, kad ypač prasminga liudyti Lietuvos valstybingumą, kultūros raidą per ją kūrusių ir kuriančių žmonių likimus“, - sakė V. Kochanskytė.

Į knygą „Krūmo šaknys. Algirdas Jurgelevičius“ sugulė jo paties rašytos biografinės esė ir V. Kochanskytės surinkti jo mokinių, šokėjų, studentų, kolegų atsiminimai, 4 publikacijos.

Knyga gausiai iliustruota fotografijomis, dokumentais, liudijančiais išskirtinės asmenybės daugiaplaniškumą.

Sudaryti šią knygą V. Kochanskytė užtruko beveik penkerius metus.

„Kas A. Jurgelevičių palaikė, stiprino sudėtinguose gyvenimo kelionės vingiuose? Visų pirma - Tėvo pavyzdys. Ir Lietuvos meilė. Tai jį subrandino kaip plataus masto asmenybę, pagarbos vertą žmogų.

Savo asmeniniu pavyzdžiu A. Jurgelevičius mus įkvėpė gyventi kūrybingai, skleisti savo darbais šviesą, dalytis gerumu.

Tebūnie ši knyga įamžinimo akmenėlis, liudijantis A. Jurgelevičių - pedagogą, choreografą, kolegą, draugą, dėdę - iki gyvenimo pabaigos ištikimą amžinosioms vertybėms: artimo meilei, gėriui, grožiui“, - rašo knygos pratarmėje jos sudarytoja.

„Mokytojas daro poveikį, įtaką Amžinybei, nes jis pats nežino ir net negali įsivaizduoti, kiek siekia jo įtaka. Jeigu netikite, paskaitykite šią knygą“, - antrina V. Kochanskytei buvęs A. Jurgelevičiaus kolega, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys.

Birželio 18 d. pirmasis knygos pristatymas įvyko Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.

Knyga dar bus pristatoma lapkričio 16 d. 14 val. Kauno kultūros centre, numatomi jos pristatymai ir Šilutėje, Kaišiadoryse, Trakuose, Jonavoje, Žiežmariuose, Žasliuose, Vilniuje - miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyveno, darbavosi, kūrė Algirdas Jurgelevičius ir jo tėvas Ignas Jurgelevičius.

Ištraukos iš knygos „Krūmo šaknys. Algirdas Jurgelevičius“

„Tremtį buvau patyręs ir už jokius pinigus ten nenorėjau grįžti. Suvokiau, kad bet koks įsitraukimas į antitarybinę veiklą man būtų nauja tremtis, o gal net kalėjimas su neaiškia baigtimi.

Buvau atviras, emocionalus, ir pasąmonė, ko gero, sufleravo - politika ne man, nemokėsiu žaisti dvigubų žaidimų, o išdaviku būti negaliu. Išgelbėjo mane „apsigyvenimas“ Lietuvos kultūros erdvėje.

Čia slapukauti man nereikėjo, šioje veikloje galėjau atvirai ir su visa aistra liudyti meilę Tėvynei Lietuvai per lietuvių liaudies meną.

Taip atradau savąjį pasipriešinimo sovietiniam genocidui lauką.“ „Dirbdamas Kauno profsąjungų kultūros rūmuose su „Suktiniu“, Medicinos institute su tautinių šokių kolektyvu, stengiausi šokėjams būti vyresniuoju broliu.

Rūpinausi, kad studento stipendija neaplenktų, paguosdavau, kai po vidurnakčio į mano duris pasibelsdavo, savo skausmu pasidalydavo. Malonu buvo, kad galiu padėti, suraminti, ūpą gyvenimui pakelti.“ "...

Ir vis dingteli mintis - ar savo gyvenimu ir darbais pateisinau tėvo lūkesčius, ar savo gyvenimo idealo - tėvo - pėdomis per gyvenimą ėjau?

Tėvas - Lietuvos pilietis, kuriam krašto apsauga ir Tėvynės laisvė buvo jo gyvenimo esmė. Jis brangino tautines ir krikščioniškas vertybes, savo gyvenime pats jomis vadovavosi.

Brendau žiauriomis okupacinėmis sąlygomis - sovietai stengėsi nutautinti, išvalstybinti piliečių sąmonę. Sibiro tremtyje praradau sveikatą.

Saugumiečių prislopintas dar paauglystėje, politiniuose procesuose nedalyvavau, bet Tėvynei savo veiklomis tarnavau.

Lietuvos istorija, tradicijos menas, kultūra - sudedamoji mano kasdienybės dalis. Partija kurpė komunizmo statytojus, o man norėjosi nuo to purvo pabėgti kur gražiau ir šviesiau. Prisišvartavau prie literatūros, šokio, kultūros uostų.

Čia ne tik galėjau prisiliesti prie nacionalinės kultūros pažinimo, prisidėti prie jos išsaugojimo, bet ją, pagal sugebėjimus, ir puoselėti.

Buvau apdovanotas galimybe ne tik pats mėgautis genialia literatūra, bet jos lobiais ir su jaunimu pasidalyti. Nors ir kaip sovietinė sistema mus bandė kvailinti, bet grūdus nuo pelų visada atskirdavau.

Ir stengiausi tais grūdais dosniai dalytis. Ką gi, jei sunkumai žmogaus nesužlugdo, tai užgrūdina ir sustiprina. Dabar žinau - visos patirtys mane brandino, mokė gyvenimo išminties ir padėjo atrasti kūrybos džiaugsmo kupiną pasaulį."

Algirdas Jonas Jurgelevičius Pedagogas.

Gimė 1932 01 21 Semeliškių mstl., Trakų r. Mirė 2018 m. balandžio 16 d. Klaipėdoje. Palaidotas Šilutės Senosiose kapinėse.

Išsilavinimas: 1952 m. baigė Šilutės I vidurinę mokyklą. 1954-1959 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (Vilniaus universitetas) Filologijos fakulteto Rusų kalbos ir literatūros katedroje.

Karjera: 1952-1954 ir 1959-1964 m. - Šilutės vaikų kaulų tuberkuliozės sanatorijos mokytojas, Šilutės kultūros namų šokio kolektyvo „Rezginėlė“ vadovas, miesto dainų ir šokių švenčių organizatorius, 1964-1976 m. - Kauno profsąjungų kultūros rūmų šokių kolektyvo „Suktinis“ vadovas, 1965-1976 m. - Kauno 5-osios vidurinės mokyklos (V. Kudirkos vidurinė mokykla) rusų kalbos ir literatūros mokytojas, 1965-1976 m. - Kauno medicinos instituto (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) estetikos katedros vyr. dėstytojas, 1965-1976 vadovavo Kauno medicinos instituto liaudies šokių kolektyvui. 1976-1991 m. - Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų (Klaipėdos universiteto Menų fakultetas) rusų kalbos ir literatūros dėstytojas. 1991-2003 m. - Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros katedros dėstytojas. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos Vizualinio dizaino katedros estetikos dėstytojas.

Faktai: su šeima į Sibirą ištremtas 1941 m., sugrįžo 1947 m. Atgaivino Šilutės kultūros namų šokių kolektyvą, vėliau pavadintą „Rezginėle“, nuo 1950 m. su šokių kolektyvais dalyvavo dainų ir šokių šventėse, 1964-1976 m. buvo Vilniaus ir Kauno dainų ir šokių švenčių baletmeisteris, pirmųjų liaudies kapelų varžytuvių „Grok, Jurgeli!“ (11 švenčių, 55 koncertai), studentų šventės „Gaudeamus“ - Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje - režisierius ir baletmeisteris. 1987 m. organizavo S. Šimkaus 100-osioms gimimo metinėms skirtus koncertus Klaipėdoje. 1988 m. Žiemos palydų, 1989 m. Rasos šventės organizatorius ir režisierius, ilgametis vienas iš Jūros švenčių režisierių.