Artimieji nenorėjo, kad joje liktų nors vienas nereikalingas žodis. Kad būtų tik vardas ir profesija – aktorius. Nes kai neliko žmogaus – atsirado kovojusių prieš lentelę.
Kas tie „kovotojai“? Vienas, taip ir neišmokęs rašto, persivedinėjo miestiečių mokesčius į savo firmos sąskaitą, kitas iš mūsų piniginės mėgavosi skanėstais.
Vien už priglobtus pinigus „kelionėms pas rinkėjus“ galima buvo atminimo lentomis pagerbti bent šimtą (!) iškilių vilniečių – Adomaičių, Sondeckių, Avyžių, Pozniakų.
Nors gal ir gerai, kad jie netiesė rankų prie šių šviesuolių.
Todėl dėkoju puikiems „Žybartuvos“ meistrams.
Dėkoju pinigus aukojusiems kaimynams ir net tolimesniems vilniečiams.
Kai suvesime galus, likutį siūlysim panaudoti tam, kad būtų prisimintos ir kitos miestą bei Lietuvą garsinusios asmenybės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą