Miuziklas „Velnio nuotaka“ neapsiėjo be velniškų pinklių

„Velnio nuotaka“ - tai Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais sukurtas pirmas lietuviškas miuziklas, pirmoji lietuviška roko opera, sumanyta kaip atsakas Endriu Loido Vėberio kūriniui „Jėzus Kristus superžvaigždė“.

Geniali Viačeslavo Ganelino muzika, šmaikštūs Sigito Gedos tekstai ir nepamirštami aktorių Vaivos Mainelytės, Reginos Varnaitės, Regimanto Adomaičio, Broniaus Babkausko, Gedimino Girdvainio vaidmenys režisieriaus Arūno Žebriūno 1973 m. sukurtame muzikiniame filme šį kūrinį įrašė į Lietuvos kultūros aukso fondą.

Antras pastatymas

2012-2013 metais „Velnio nuotaka“ atgimė sceninio miuziklo pavidalu ir aplankė visus didesnius Lietuvos miestus.

Spektaklį pamatė daugiau kaip 30 tūkstančių žmonių ir abejingų jam nebuvo - po kiekvieno spektaklio žiūrovai braukė ašaras ir negailėjo audringų aplodismentų.

Šiais metais miuziklas „Velnio nuotaika“ vėl sugrįžo į sceną su atnaujinta, vaizdo projekcijomis papildyta pastatymo scenografija ir kiek pasikeitusia atlikėjų komanda.

Puikiai žinomi Lietuvos atlikėjai Irena Starošaitė, Giedrius Arbačiauskas, Justinas Lapatinskas, Martynas Stankevičius, Karolina Činikaitė, 10 šokėjų vėl kviečia žiūrovus kartu išgyventi jautrią istoriją apie amžiną gėrio ir blogio kovą, tragikomiškas laimės paieškas, kuriose realybė pinasi su mistika, o tautosakos motyvai, paskaninti lietuvių liaudies humoru, lydi tyrus herojų meilės jausmus.

Ir vėl miuziklą lydi didžiausias publikos dėmesys ir meilė.

© Akimirka iš miuziklo „Velnio nuotaka“. Organizatorių nuotr.

Į kraują įaugęs vaidmuo

„Mano nuomone, miuziklas “Velnio nuotaka" yra ne tik pirmas, bet ir geriausias lietuviškas miuziklas. Mano sceniniame gyvenime jis atvertė naują puslapį.

Kai mane pakvietė jame dainuoti, galvojau, kad atliksiu kelias arijas, ir viskas.

Tik pradėjusi repetuoti supratau, kur įsivėliau, kad teks ne tik dainuoti, bet ir vaidinti, po sceną lakstyti...

„Velnio nuotakoje“ atradau save ne tik kaip dainininkę, bet ir kaip aktorę„, - sakė “Vakarų ekspresui" Uršulės vaidmenį tiek pirmame, tiek antrame miuziklo pastatyme kurianti I. Starošaitė.

Dainininkė teigė, kad Uršulės vaidmuo jai labai patinka.

"Šis vaidmuo yra absoliučiai mano. Mane žavi, kad jis toks charakteringas, aktyvus. Atrodo, kad jis man į kraują jau įaugęs. Kai baigėme pirmąjį miuziklo rodymą, buvo apėmęs tuštumos jausmas, nostalgija.

Tad labai džiaugiuosi šio miuziklo sugrįžimu. Atkurti po tokios ilgos pertraukos vaidmenį nebuvo taip sudėtinga, tačiau taip pat įdomu. Manau, kad dabar Uršulė yra kitokia nei buvo pirmame pastatyme, nes juk žmonės keičiasi" , - pasakojo I. Starošaitė.

I. Starošaitė neslėpė susižavėjimo miuziklo komanda.

„Televizijos projektai ir scenos veikalas yra labai skirtingi dalykai, ir žmonės atsiskleidžia visai kitomis spalvomis. Žaviuosi komanda, su kuria tenka dirbti, ypač Giedriaus Arbačiausko meistriškumu“, - dalijosi I. Starošaitė.

Pasak dainininkės, muzikinės „Velnio nuotakos“ partijos yra gana sudėtingos džiazo melodijomis, kintančiu ritmu. „Mūsų uždavinys atlikti jas taip, kad žiūrovai nepajustų to sudėtingumo“, - sakė pašnekovė.

Kūrinys su „lietuviškumo šaknimis“.

Pinčiuko vaidmenį miuzikle kuriantis atlikėjas Justinas Lapatinskas pridūrė, kad repeticijų metu komanda patyrė ne tik kūrybinių sunkumų.

"Šis miuziklas gimė iš idėjos. Repetavome jį gruodžio mėnesį. O tai yra labiausiai užimtas metų mėnuo visiems atlikėjams, tad suderinti grafikus buvo vienas didžiausių iššūkių. Negana to, I. Starošaitė susilaužė koją, kas jai apsunkino repeticijas.

Vis dėlto įtemptos kūrybinės sąlygos netapo kliūtimi ir šiandien su dideliu džiaugsmu keliaujame per Lietuvą pristatydami, be abejonės, geriausią lietuvišką miuziklą", - kalbėjo J. Lapatinskas.

Pasak dainininko, kuriam teko sukurti daug vaidmenų įvairiuose tiek užsienietiškuose, tiek lietuviškuose miuzikluose, „Velnio nuotaka“ yra unikalus kūrinys su „lietuviškumo šaknimis“.

„Būkime atviri, Lietuvoje sunkiai prigyja užsienietiški miuziklai, o meilė “Velnio nuotakai" yra neblėstanti.

Manau, taip yra todėl, kad Lietuva yra paprastų žmonių kraštas, užsienietiškų „aukštų materijų“ žmonės nesupranta.

„Velnio nuotaka“ žavi paprastumu, netgi naivumu, užkabina pamatines vertybes, nenuvertinant ir profesionalios pastatymo komandos indėlio", - kalbėjo J. Lapatinskas.

Pašnekovas atviravo, kad buvo gavęs pasiūlymų skirtingiems vaidmenims „Velnio nuotakos“ pastatyme, tačiau Pinčiuko vaidmuo jam - pats mieliausias.

„Pinčiukas mane sužavėjo savo laisve, naivumu, savo aukšta saviverte ir ironija. Kurti šį personažą man - didelis džiaugsmas ir malonumas“, - tvirtino atlikėjas.

Nauja interpretacija

Aktorius Giedrius Arbačiauskas, kuriantis miuzikle Baltaragio vaidmenį, sakė esąs labai laimingas, kad gavo pasiūlymą dalyvauti naujausiame „Velnio nuotakos“ pastatyme.

„Baltaragio vaidmuo mane žavi nuo tada, kai pasižiūrėjau filmą. Tai labai daugiaplanis, gilus, žmogiškas ydas apnuoginantis vaidmuo, kurį įkūnyti nebuvo paprasta. O man kuo sudėtingesnis darbas - tuo įdomesnis“, - sakė G. Arbačiauskas.

Pašnekovas pažymėjo, jog šį scenos veikalą verta pamatyti ne tik dėl visiems puikiai žinomos nuostabios V. Ganelino muzikos, S. Gedos libreto, dėl jame dalyvaujančios šaunios aktorių ir dainininkų komandos, bet ir todėl, kad tai yra visiškai nauja, originali šio veikalo interpretacija.

Informacija. Miuziklo „Velnio nuotaka“ režisierius Andrius Kurienius, choreografas Edgaras Šnipaitis, dekoracijų kūrėjas Laurynas Šavelis. Muziką aranžavo Andrius Gružauskas. Atlikėjai: Uršulė - Irena Starošaitė, Baltaragis - Giedrius Arbačiauskas, Jurga - Deimantė Varmauskaitė, Karolina Stankevičienė, Kauno ir Klaipėdos muzikinio teatro aktorė, Pinčiukas - Justinas Lapatinskas, Girdvainis - Donatas Kaikaris, Raupys - Martynas Stankevičius, Kauno ir Klaipėdos muzikinio teatro aktorius, Marcelė - Karolina Stankevičienė, VDU šokių grupė „Žilvitis“, mišrus choras.