Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimas vyks Sapiegų rūmuose, ne Prezidentūroje

„Šis sprendimas nėra formalaus ar protokolinio pobūdžio pakeitimas. Tai sąmoningas, vertybiškai pagrįstas komisijos apsisprendimas, atliepiantis šiuolaikinį kultūros lauko jautrumą, meno autonomijos sampratą ir platesnį požiūrį į kultūros vaidmenį demokratinėje visuomenėje“, – rašome išplatintame pranešime, kurį su ELTA pasidalijo komisijos pirmininkas Arūnas Gelūnas.

„Pažymėtina, kad premijų skyrimo nuostatuose nėra nustatyta konkreti jų įteikimo vieta ar subjektas, kuriam būtų priskirta pareiga jas įteikti. 

Todėl komisijos sprendimas dėl ceremonijos vietos pasirinkimo yra priimtas laikantis galiojančių nuostatų, remiantis instituciniu savarankiškumu ir premijų turinio bei simbolinės reikšmės vertinimu“, – akcentuoja komisija.

Pasak komisijos, premijos yra ne tik aukščiausias valstybės įvertinimas kūrėjams, bet ir simbolis, liudijantis kultūros savarankiškumą.

„Todėl šių metų sprendimu siekta pabrėžti, jog Premijų turinys, jų prasmė ir simbolinė galia pirmiausia kyla iš kultūrinės terpės, o ne iš politinės reprezentacijos konteksto“, – tvirtinama pranešime.

Komisija taip pat pabrėžia, kad šis sprendimas nėra nukreiptas prieš valstybės institucijas ar jų vaidmenį kultūros politikoje. Teigiama, kad tai yra kvietimas aiškiai atskirti ir kartu pagarbiai suderinti skirtingas valstybės gyvenimo sritis.

„Politinė erdvė ir kultūrinė erdvė turi savitas logikas, simbolius ir kalbėjimo būdus, o kultūros apdovanojimų kontekste ypač svarbu išlaikyti kūrybinės laisvės, kritinės refleksijos ir intelektinės autonomijos pojūtį“, – rašo komisija.

„Šiuolaikinėje visuomenėje kultūra vis dažniau suvokiama ne kaip reprezentacinis priedas, bet kaip savarankiška kritinė jėga, gebanti kelti klausimus, reflektuoti istoriją ir formuoti ateities vaizdinius. 

Todėl komisija mano, kad premijų įteikimas kultūrinėje institucijoje šiemet tampa prasmingu ženklu – ne tik laureatams, bet ir platesnei visuomenei“, – nurodoma pranešime.

Kaip skelbta, šiųmečiai Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais tapo operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas Gintaras Grajauskas, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris, kino režisierius Ignas Miškinis, dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis kasmet įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.

Kasmet skiriamos premijos sudaro 800 bazinių socialinių išmokų dydžio, šiemet ši suma siekia maždaug 56 tūkst. eurų.

Šios premijos, kaip įprasta, yra teikiamos Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Įprastai ceremonija vykdavo Prezidentūroje.