Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade - du Mažosios Lietuvos reiškiniai

Net du Mažajai Lietuvai svarbūs reiškiniai - Mažosios Lietuvos muzikavimo tradicija bei lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas - šiais metais pateko į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

XX a. pabaigoje atgaivinta Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija, iki šiol puoselėjama regiono folkloro ansamblių, muzikantų ir muzikos instrumentų meistrų. Mažojoje Lietuvoje muzikos instrumentais pritariama dainoms, evangeliškoms religinėms giesmėms, grojamos dainų, šokių, ratelių melodijos iš Rytų Prūsijos vokiškų etnochoreografijos leidinių bei užrašytos XX a. ekspedicijose Klaipėdos krašte.

Aktyvios istorinių žinių paieškos, muzikos instrumentų rekonstravimo veikla, tradicinio muzikavimo patirtis bei kolektyvų vadovų profesionalumas prisideda prie tradicinio muzikavimo išsaugojimo ir naujų tradicijos raiškos formų.

Įvertinus, kad visuomenės žinomumo ir dėmesio nusipelno ne tik gyvuojančios tradicijos, bet ir reikšmingos, pavyzdžiu tapti galinčios, vertybes gaivinančios, tęsiančios ar kitaip prie jų išsaugojimo prisidedančios veiklos, pirmąkart į sąvadą įtraukiama tokia praktika - Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė ir kitos veiklos.

Tai turtingas nykstančios Šilutės, Klaipėdos rajonų gyventojų tarmės pažinimo, mokymo ir sklaidos priemonių rinkinys.

Ryškiausia iniciatyva tarp daugelio tarmės išsaugojimo veiklų - 2013-2019 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje veikusi šeštadieninė lietuvininkų tarmės mokyklėlė, paskatinusi vietos žmones mokytis savo krašto šnektos ir tapusi įrodymu, jog tarmės galima išmokti. Prie šišioniškių tarmės išsaugojimo prisideda aktyvus jos naudojimas kultūrinio turizmo veiklose, renginių komunikacijoje, folkloro ansamblių programose, leidybinėje veikloje.

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiais metais iš viso papildė 7 nauji reiškiniai. Greta Mažosios Lietuvos paveldo vertybių į sąvadą įrašytos skiedrinės stogdengystės, balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicijos, Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime, Šyvio šokdinimo tradicija Gražiškiuose, Velykų antrosios dienos prausimas Užupės kaime.

Viešas naujų nematerialaus kultūros paveldo vertybių pristatymas ir sertifikatų įteikimas bus gegužės 15 d. Vilniaus rotušėje vyksiančių iškilmių metu.

Nuo 2017 m. kuriamas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas - įvairių atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitų tradicijų, žinių, įgūdžių išsaugojimo veiklų sąrašas, kuriame šiuo metu jau yra 55 vertybės.

Sąvado valdytojas - LR kultūros ministerija, tvarkytojas - Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso gali prisidėti visi, todėl kasmet pavasarį kviečiama teikti vertybių pasiūlymus, konsultuotis, o rudenį - teikti paraiškas.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder