
Nepažinta Mažosios Lietuvos vėliava
(6)Jei mūsų tautinė Trispalvė yra iki skausmo pažįstama, tai Mažosios Lietuvos vėliava dar labai vangiai skinasi kelią į regiono žmonių širdis, namus, aplinką.
Būta net kuriozinių atvejų: 2001 m. sausio 15 d. dėl Mažosios Lietuvos vėliavos iškėlimo (supainiota su sovietų Lietuvos vėliava) garsiam fotografui Albinui Stubrai (1929-2007) net iškviesta policija. Grasinta pinigine bauda.
Klaipėdos universiteto istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis „Vakarų ekspresui“ pasakojo, jog žalios, baltos ir raudonos spalvų vėliavos istorija yra gana vingiuota. Šios vėliavos ištakos siekia XIX a.
1806 m. savo kariuomene itin besididžiavusi Prūsijos karalystė patyrė triuškinantį pralaimėjimą Napoleono Bonaparto (1769-1821) vadovaujamai Prancūzijos kariuomenei.
„Tuomet filosofas Johannas Gottliebas Fichtė (1762-1814) paskelbė atsišaukimą į vokiečių tautą. Prasidėjo tautinis atgimimas, savotiškai romantinis sąjūdis, akcentuojant savo istoriją.
Jį lydėjo įvairiausių organizacijų steigimo bumas. Ko tik nebuvo! Dūdų orkestrų, chorinių bendrijų, šaulių, gimnastų ir t. t. Ypač gausu buvo studentų draugijų.
1829 m. Karaliaučiaus universitete įsteigta lietuvininkus vienijusi studentų brolija, vėliau - korporacija „Littuania“.
Mažosios Lietuvos vėliavą pirmoji 1829 m. pradėjo naudoti Karaliaučiaus studentų (lietuvininkų) brolija „Littuania“.
Ji pirmoji ir ėmė naudoti žalios, baltos ir raudonos spalvos heraldiką, nusižiūrėtą iš dar Vokiečių ordino laikus menančio lietuviško Tilžės miesto vėliavos. Apskritai minėtas spalvų derinys buvo būdingas Rytprūsiams.
O studentams, kaip ir draugijai „Birutė“ (nuo 1885 m.), mažlietuvių chorinėms bendrijoms tai buvo jų kultūrinį identitetą atspindinti vėliava. Ji, kaip ir kitos panašaus pobūdžio, Vokietijoje nebuvo uždraustos“, - teigė istorikas.
Lygiai tokią pačią spalvų kombinaciją vėliavoje naudojo ir Rytprūsių miestai Įsrutis (vok. Istenburg, dab. Chernyakhovskas), Braunsbergas (dab. Braniewo, Lenkija).
Paklaustas, ką galėjo reikšti spalvos, prof. V. Vareikis įvardijo gamtą (žalia), garbę (balta) ir kraują (raudona).
Tačiau iki 1918 m. Mažosios Lietuvos vėliava dar nebuvo politizuota ir labiau simbolizavo kultūrinį identitetą. Ji dažnai ir noriai buvo naudojama mažlietuvių leidėjų Tilžėje spausdinant gražius, meniškus atvirukus, plakatus.
Svarbiu propagandiniu įrankiu vėliava tapo siekiant prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos ir pačios karinės operacijos 1923 m. metu. Mintys apie šių dviejų teritorijų sujungimą gimė dar 1918 m., atkūrus Lietuvos valstybę.
„Po karinės operacijos situacija tapo gana savotiška: Mažosios Lietuvos vėliavą ypač XX a. ketvirtajame dešimtmetyje imta naudoti ir provokiškais tikslais“, - teigė V. Vareikis.
Jis pastebėjo, jog tokios prolietuviškos organizacijos kaip Lietuvos šaulių sąjunga, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija mažlietuviškos trispalvės nenaudojo ir mieliau rinkosi Lietuvos valstybinę vėliavą. Martyno Gelžinio (1907-1990) vadovaujama Klaipėdos krašto lietuvių jaunimo draugijų sąjunga „Santara“ naudojo abi vėliavas.
„Tačiau provokiški veikėjai Mažosios Lietuvos vėliavą naudojo, kaip alternatyvą Lietuvos trispalvei. 1939 m., kai hitlerinė Vokietija okupavo Klaipėdos kraštą, uostamiesčio gatvėse greta svastikų kabojo ir Mažosios Lietuvos vėliavos.
Taigi, šio simbolio istorija yra įvairialypė. Na, o dabar ši vėliava reiškia mūsų etnografinį regioną: Mažąją Lietuvą“, - pasakojo istorikas.
Matyt, tik laikas parodys, ar žalia, balta ir raudona Klaipėdos krašte prigis, ir išvysti prie namų plevėsuojant tokį simbolį bus ne retenybė, o įprastas vaizdas.
Rašyti komentarą