Nerijos apžavėta bohemos karalienė

Lygiai prieš 100 metų, 1926-ųjų vasarą, menininkė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (1891-1967) piešinių rinkinyje įamžino autentiškus antkapinius paminklus - krikštus, žvejų trobų kraigų žirgelius, lėkius, etnografines sodybas, plokščiadugnes burvaltes.

„Rinkinį sudarantys darbai yra ne tik vertingi meno kūriniai, bet ir neįkainojama ikonografinė bei etnografinė medžiaga, dokumentavusi kad ir nedidelę dalelę unikalaus, tačiau nykstančio Kuršių nerijos kultūrinio paveldo“, - yra rašiusi Lietuvos menotyrininkė, muziejininkė Irmantė Šarakauskienė.

O. Dubeneckienės-Kalpokienės Kuršių nerijos piešiniai – ne tik vertingi meno kūriniai, bet ir neįkainojama ikonografinė bei etnografinė medžiaga.

Neringiškiai iki šiol pagal minėtos dailininkės pavyzdžius gamina savo etnografinių sodybų stogų puošmenas, pamarys Nidoje puošiasi pagal jos piešinius išpjaustytomis vėtrungėmis.

Nors Olga Kaune buvo labiau žinoma kaip baleto primadona, Nidos aplinka ją vėl paskatino paimti teptuką į rankas. Įkvėpta marių peizažų, kopų ir žvejų kaimelių estetikos, ji čia nutapė ir porą drobių, vaizduojančių nerijos kraštovaizdį.

Tačiau žymiausias darbas - akvarele, pieštukais ir tušu sukurtas „Klaipėdos krašto kaimų: Nidos (Hakeno, Skruzdynės ir Purvynės), Preilos ir Klaipėdos miesto tautodailės rinkinys“. Jį sudarė 29 piešiniai. Rinkinys buvo toks vertingas, kad jį tais pačiais metais įsigijo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, anuomet vadinęsis Čiurlionies galerija. Originalai jame saugomi iki šiol.

Visi lapai turi autorinius pavadinimus (pvz., vėtrunges vadino veliukais), paaiškinimus, numeraciją, buvo sudėti į pačios dailininkės sukurtą aplanką. O. Dubeneckienė-Kalpokienė atsiskleidė ne tik kaip talentinga dailininkė, bet ir kaip atidi metraštininkė, nes vaizdinius sugrupavo, sukomponavo, kruopščiai išpieštos net menkiausios detalės, nurodytos objektų vietovės.

Dar svarbiau, kad dailininkė kaip gyvą įrodymą savo piešiniuose perteikė ir spalvas. Galime įsitikinti, jog krikštai buvę dažyti mėlyna (vok. Nehrung Blau), žalia spalvomis, išvystame įmantriausias jų formas.

Žinių, kaip pusiasalyje laiką leido charizmatiškoji menininkė – nedaug. 1926-aisiais ji dar buvo ištekėjusi už kito iškilaus tarpukario menininko, moderniosios architektūros pradininko Vladimiro Dubeneckio (1888-1932).

Ne veltui iš Livonijos vokiečių šeimos kilusi Olga (mergautine pavarde Schwede) buvo viena ryškiausių ir laisviausių tarpukario Kauno bohemos asmenybių: vasarą Nidoje, Preiloje, Juodkrantėje ji laiką leido ne su teisėtu vyru, o su dar viena garsenybe – tapytoju Petru Kalpoku (1880-1945), pas kurį gyventi persikraustė 1927 m.

Abu menininkai atostogų Kuršių nerijoje metu intensyviai kūrė, ir ši kelionė paliko didžiulį įspūdį, tapo vienu produktyviausių jų kūrybos periodų gamtoje.

V. Dubeneckis mirė 1932 m., o Olga už P. Kalpoko ištekėjo 1935 m. Taigi, oficialiai ištekėjusios moters atostogos su svetimu vyriškiu konservatyvioje Nidoje žaibiškai tapo apkalbų tema.

Menininkė per pusę vasaros nerijoje sukūrė 29 piešinių albumą, kurį iškart įsigijo Čiurlionies galerija.

Menininkė garsėjo itin moderniu požiūriu į kūno kultūrą ir laisvę. Kuršių nerijos paplūdimiuose ji leido laiką moterų pliažuose, kur aktyviai deginosi. P. Kalpokas savo mūzą labai dažnai piešdavo nuogą tiesiog paplūdimyje. Išliko nemažai fotografijų, kuriose Olga kaip tikra „kopų deivė“ drąsiai ir stilingai pozavo tarpukario fotografams bei kolegoms menininkams. Moteriai net prilipo garsiausios Nidos nuogalės etiketė.

„Gera šelmė buvo ta Olga, suklaidino Lietuvos istorikus, teigdama, kad gimė 1891 metais. Taip buvo švenčiami visi jubiliejai“, – yra pasakojusi menotyrininkė prof. Ramutė Rachlevičiūtė. Anot jos, moteris sąmoningai pajaunino save 6 metais, nes gimė 1885 m. Tiesa, enciklopedijose bei oficialiojoje biografijoje vis dar išlieka 1891-ieji metai, tad ši amžiaus paslaptis tik dar labiau išryškina intriguojančią menininkės biografiją.