Neringoje planuojama pastatyti skulptūrą legendiniam kūriniui

„Kadangi šis fotoalbumas praktiškai gimė Neringos kopose, negaliu įsivaizduoti kitos tinkamesnės vietos šiai skulptūrai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Dichavičius.

Netrukus 87-ąjį gimtadienį minėsiantis fotomenininkas pasakojo, dabar tiksliai ir neprisimenantis, kam pirmajam šovė į galvą mintis įamžinti šį legendinį fotoalbumą.

„Kadangi ta knyga 1987-aisiais sukėlė sunkiai nusakomą ažiotažą, tad nenuostabu, kad iki šiandien dar žagsim (juokiasi). Su bendraminčiais svarstėme, kad toks įvykis be ženklo neturėtų likti. Juolab kad to įvykio liudininkai pamažu išeina...

Taip ir kilo mintis, parinkti kurią nors gražią nuotrauką iš to albumo ir pagal ją sukurti skulptūrą. Tai būtų tarsi mūsų gūdaus laiko vieno iš pirmųjų viltingų žingsnių atminties ženklas“, - pasakojo R. Dichavičius.

Paminklo eskizą sykiu su bendraminčiais kūrė pats R. Dichavičius. Svarią ranką pridėjo ir architektas Ričardas Krištapavičius. Skulptūrą iš akmens iškalė skulptorius Jonas Virbauskas.

„Skulptūra jau nukaldinta Žemaitijoje, netoli Mosėdžio. Kol kas ten dar ir tebėra“, - minėjo R. Dichavičius ir vylėsi, kad ji papuoš Neringos pajūrį.

Idėją palaiko ir Neringos meras Darius Jasaitis.

„Esame jau ir vietą nužiūrėję. Manau, kad ši skulptūra puikiai derėtų prie centrinio tako į jūrą, priešais apsauginį kopagūbrį. Šią vietą suderinome ir su pačiu autoriumi. Manau, kad ši skulptūra ne tik papuoštų Neringą, bet ir taptų dar vienu išskirtiniu traukos objektu, pasakojančiu apie čia kūrusį žmogų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė D. Jasaitis.

Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis paaiškino, kad siūlomą vietą šiai skulptūrai dar kartą turės svarstyti Neringos savivaldybės istorinės atminties ir įvaizdžio formavimo komisija. Galutinį žodį tars Neringos miesto taryba.

1987 metais išleista knyga „Žiedai tarp žiedų“ - tarsi himnas moteriai, savyje sukaupęs žydinčios gamtos ir jaunystės žavesį.

O svarbiausia, kad ši knyga - tai unikalus reiškinys, pralaužęs sovietinės geležinės cenzūros ledus. Šis kūrinys paženklina vieną ryškiausių kultūrinių įvykių, sudrebinusį sukaustytų dešimtmečių laiką.

„Juk gūdžiais sovietiniais laikais nebuvo sekso, tad ir nuogo kūno buvo nevalia demonstruoti. Kadangi mano profesija - dailininkas, man ir tais laikais nuogumas nebuvo tabu, nes nuo pat pirmo kurso studijavome anatomiją“, - pasakojo fotomenininkas.

R. Dichavičius sakė pats negalėjo net nutuokti, kokį ažiotažą sukels ši knyga. Knygos išleidimą asmeniškai palaimino Michailas Gorbačiovas. Gavus palaiminimą iš aukščiausiojo, reikėjo gauti dar šešis antspaudus-leidimus knygai spausdinti ir platinti.

Albumas išleistas keturis kartus 1987-1990 m. daugiatūkstantiniu tiražu, penkiomis kalbomis. Nors knygos tiražas buvo milžiniškas, bet jos nebuvo įmanoma gauti. Tad juodojoje rinkoje už ją prašė dešimteriopą kainą.

„Aš ir pats gavau vos 3 egzempliorius, o nusipirkti nebuvo kaip“, - absurdišką situaciją prisimena R. Dichavičius.

Apie šios knygos išskirtinį populiarumą byloja ir juokingi faktai, kai kone pusę dar nesuklijuoto knygos tiražo iš spaustuvės pavogė patys darbininkai - popieriaus lapais su išskirtinėmis fotografijomis apsivynioję savo kūną parsinešė namo...

Didžiulio ažiotažo sulaukė ir knygos išleidimą lydėjusi paroda - eilės į parodą Maskvoje driekėsi per du kvartalus. Iškviesta milicija negalėjo suvaldyti žmonių minios...

„Ši skulptūra - tai ne monumentas, bet kuklus atminimo ženklas legendinei knygai “Žiedai tarp žiedų„, iškaltas Žemaitijos granite“, - minėjo R. Dichavičius.

Išsamų interviu su Rimantu Dichavičiumi skaitykite artimiausiame „Savaitės eksprese“