Paminėjo Martyno Mažvydo mirties metines

Prisiminti M. Mažvydą pakvietė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Neformaliame susiėjime dalyvavo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nariai, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčių parapijiečiai.

Savo laiškus Mažvydui skaitė Vilniaus M. Mažvydo progimnazijos moksleiviai, kalbėjo dr. Austė Nakienė, Kęstutis Pulokas, Vytautas Gocentas, malda susiėjimą baigė ev. reformatų katechetas Holger Lahayne.

Martyno Mažvydo gimimo data ir vieta nėra žinomos. Spėjama, kad gimė po 1510 m. paprūsėje - Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio ruože. Iki 1546 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Manoma, kad 1539-1542 m. galėjo mokytojauti Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje kolegijoje.

Dėl reformacijos idėjų skleidimo Vilniuje buvo persekiojamas, galbūt netgi kalintas (Karaliaučiaus universiteto rektoriui Johanui Brettschneideriui 1548 m. lotyniškai rašytame laiške Martynas Mažvydas įsivardija pirmuoju tikėjimo kankiniu - protomartyr).

Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis 1546 m. birželio 8 d. Martyną Mažvydą pakvietė į Karaliaučių, ir tų pačių metų rugpjūtį kunigaikščio lėšomis šis pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete, kurį bakalauro laipsniu baigė 1548 m. balandžio 5 d. (pirmasis iš LDK studentų lietuvių).
 

Nuo 1549 m. kovo 18 d. Martynas Mažvydas tarnavo Ragainės evangelikų liuteronų lietuvių parapijos klebonu, čia vedė ankstesnio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern.

1554 m. Martynas Mažvydas buvo paskirtas vyskupo vietininku - arkidiakonu Ragainės apskrityje.

Taip pat dirbo apskrities valdytojo raštininku ir vertėju, vadovavo parapijos mokyklai, rūpinosi bažnytiniu giedojimu. Susirašinėjo su kunigaikščiu Albrechtu Brandenburgiečiu, laiškuose išsamiai aprašė Ragainės parapijos būklę.

Lietuviška raštija rūpintis Martynas Mažvydas pradėjo dar gyvendamas LDK. Pirmąją knygą „Katekizmusa prasti žadei…“ išleido studijuodamas Karaliaučiaus universitete.

Vėliau parengė „Giesmę šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino“ (1549 m.) ir pirmąją lietuvišką bažnyčios agendą „Forma krikštymo“ (1559 m.). Didžiausias kun. Martyno Mažvydo darbas - giesmynas „Giesmės krikščioniškos“, kurį po jo mirties baigė rengti ir dviem knygomis (I dalis - 1566 m., II dalis - 1570 m.) išleido Martyno Mažvydo pusbrolis, Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Baltramiejus Vilentas (ca.1525-1587). Po Martyno Mažvydo mirties taip pat liko jo parengtas rankraštinis veikalas apie Eucharistijos sakramentą (jį savo Enchiridione 1575 m. paskelbė Baltramiejus Vilentas) ir pirmasis lietuviškas maldynėlis su maldos „Tėve mūsų“ aiškinimu (Parafrazis, jį 1589 m. paskelbė Jonas Bretkūnas).

1563 m. gegužės 21 d. miręs kunigas Martynas Mažvydas buvo palaidotas Ragainės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Martynas Mažvydas. Evos Erikos Labutytės estampas iš ciklo „Mažosios Lietuvos veikėjai“.