Petras Vyšniauskas: „Kiekvienas pasirodymas svarbus – ir Plungės vestuvėse, ir Niujorko filharmonijoje“

Šiandien Palangos vasaros skaitykloje vyksiančiame knygos pristatyme, o po to – ir kurhauze baigiamajame Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio koncerte pasirodysiantis legendinis saksofonininkas Petras Vyšniauskas yra vienas tituluočiausių visų laikų Lietuvos muzikų – Lietuvos nacionalinės kultūros premijos laureatas, Plungės garbės pilietis, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius. Jo improvizacijos užburia didžiules arenas, o kritikai dėl subtilaus grojimo negaili pagyrų.

Pats Plungėje gimęs saksofonininkas į jų žodžius reaguoja su žemaitiška ramybe ir, net labai prašomas, nemėgsta dalinti interviu.

„Keistai jaučiuosi kalbėdamas apie save. Man nėra priimtina girtis, koks esu nuostabus. Tiesiog darau savo darbą“, – nejaukiai pečiais gūžteli P. Vyšniauskas, vis dėlto, sutikęs atsakyti į kelis klausimus. Žinoma, su sąlyga, kad girtis tikrai nereikės.

- Kiek jumyse yra užsispyrusio žemaičio?

- Užsispyrimas man asocijuojasi su asilu, noriu tikėti, kad neturiu jam būdingų bruožų (juokiasi). Muzikoje užsispyrimas nereikalingas. Čia tiesiog reikia dirbti. Svarbiausia kaskart viską daryti maksimaliai gerai. O gyvenime tikrai esu sukalbamas žmogus. Ramus, kaip žemaitis, bet sukalbamas.

- Kiek jūsų stulbinanti karjera yra talento, o kiek juodo darbo rezultatas?

- Manau, visko yra po lygiai. Esu laimingas, kad galiu groti, improvizuoti ir tai man pavyksta be didelių vargų ir problemų. Tačiau be darbo irgi nieko nebūtų, juk, norint kažką kurti, reikia turėti įrankių. Juos ir suteikia darbas. 

- Nedaug kas žino, kad karjeros pradžioje grojote vestuvėse...

- Nemėgstu, kai yra skirstoma. Vienodai atsakingai į savo darbą žiūrėjau ir Plungės vestuvėse, ir koncertuodamas Niujorko filharmonijoje. Kelias tarp jų buvo ilgas, tačiau niekada nekovojau mėgindamas prasiskinti kelią. Tiesiog, kaip jau minėjau, stengiausi kiekvieną kartą gerai padaryti savo darbą. 

- Ar dar turite nepasiektų karjeros tikslų?

- Niekada neturėjau kažkokių ypatingų karjeros tikslų, kurių siekiau. Viskas gavosi palaipsniui, tiesiog dirbant. Mėgavausi ir iki šiol mėgaujuosi absoliučiai kiekvienu pasirodymu. Man gera groti, džiaugiuosi, kad šį jausmą „pagauna“ ir klausytojai. Lietuva dar niekada taip gerai negyveno. Labai tai vertinu ir jaučiu, kad ir kiti tai supranta. 

- Su pianiste, profesore Aleksandra Žvirblyte esate paruošę ne vieną puikią programą. Ką šįkart serviruosite festivalio uždarymo koncerte?

- Išties koncertuodami su Aleksandra nuvažiavome ne vieną tūkstantį kilometrų. Esame parengę nemažai puikių programų, kurias atlikome ir Lietuvoje, ir užsienyje, įrašėme albumus. Mums tikrai sekasi kartu groti, nes ji – nepaprastai kūrybinga asmenybė ir puiki profesionalė.

Džiaugiuosi, kad atradome vienas kitą, juk jungti klasiką ir improvizacijas gali toli gražu ne kiekvienas net ir aukščiausio lygio atlikėjas. 

Šįkart pagrosime originalių kūrinių ir improvizacijų pagal 27 Europos Sąjungos valstybių muziką. Galėčiau sakyti, kad bus labai geras koncertas, bet geriau patys ateikite ir įvertinkite – taip bus sąžiningiausia.

Laukiame jūsų šiandien, 16 val. Palangos vasaros skaitykloje pasiklausyti pokalbio su saksofonininku Petru Vyšniausku ir rašytoju Vygantu Švoba apie knygą „Vyšnia džiazo sode“ ir 20 val. Palangos kurhauze vyksiančiame legendinio saksofonininko ir pianistės Aleksandros Žvirblytės koncerte.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.