Po 125 metų į Palangą sugrįžta „Amerika pirtyje“: 7 įdomūs faktai, kurių dar nežinojote

,,Amerika pirtyje" - tai pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis pagal to paties pavadinimo Keturakio pjesę. Ši pjesė tapo svarbiu kūriniu, kuris per humorą ir satyrą skatina lietuvius mąstyti apie savo tapatybę, kultūrą ir tikrąsias vertybes. 

Net po 125 metų ,,Amerika pirtyje" išlieka mėgstama, aktuali ir toliau džiugina publiką savo šmaikštumu ir autentiškumu. Nors pjesė yra gerai žinoma kone kiekvienam lietuviui, štai 7 įdomūs faktai, kurių apie šį kūrinį greičiausiai dar nežinojote:

  1. Autorius. Nedaug kas žino, kas iš tiesų slepiasi po pjesės ,,Amerika pirtyje" autoriaus pseudonimu ,,Keturakis". 

    O dar mažiau, kiek įvairių spėjimų ir nesutarimų būta dėl šio kūrinio autorystės. Vieni tyrinėtojai autorystę buvo priskyrę Antanui, vėliau buvo įrodinėjama, jog pjesę parašė Juozas. 

    Galiausiai atsirado ir trečioji nuomonė. Juozas Vilkutaitis, pradėjęs rašyti savo pirmąją komediją 1891 m., pasirinko tikrą atsitikimą, kai jaunas sukčius, prisižadėjęs vesti, išviliojo iš merginos pinigus ir, ją užrakinęs pirtyje, išvyko į Ameriką. Deja, komedija buvo sukritikuota ir Juozas Vilkutaitis išvyko pas brolį Antaną į Kaukazą, kur gyveno trejus metus ir parsivežė naują komedijos variantą, kuris visiems labai patiko. 

    Todėl dalis tyrinėtojų teigė, kad būtent tada Kaukaze pjesę parašė abu broliai. Dėl šių skirtingų versijų ir tyrinėtojų nesutarimų šiandien pjesės autorystė yra priskirta abiems asmenims.

  2. Slapyvardžio reikšmė. Esant spaudos draudimo laikotarpiu, abu broliai Vilkutaičiai pasirašinėdavo slapyvardžiu ,,Keturakis". Kokia jo reikšmė? Juozo Vilkutaičio dukros Birutės pasakojimu, vaikystėje jos tėvą bendraamžiai pravardžiavę keturakiu, mat jis nešiojo akinius.

  3. Paminklas Sakartvele. Taip, jūs perskaitėte teisingai. Sakartvele, Boržomio mieste, yra paminklas dramaturgui, prozininkui, ,,Amerika pirtyje" autoriui Keturakiui atminti. 

    Iniciatyvą pastatyti šią asmenybę pagerbiantį paminklą Boržomio mieste prie senosios geležinkelio stoties pasiūlė kartvelai. 2012 metais paminklas buvo atidengtas, tačiau vėliau... pavogtas! 

    Naująjį atkurtą monumentą 2021 m. atidengė prezidento Gitano Nausėdos sutuoktinė Diana Nausėdienė, padėkojusi visiems, kurie dirbo ir prisidėjo, kad jis vėl iškiltų, ypač skulptoriui Erekliui Tsuladzei, Lietuvos ambasadai Sakartvele ir Boržomio savivaldybei. 

  4. Tema. Šis spektaklis to meto Lietuvoje buvo ne šiaip sau pasakojimas apie prasigėrusį lietuvį Bekampį. Jis atliepė Vinco Kudirkos – žymiausio XIX a. pabaigos lietuvių publicisto, „Varpo" steigėjo, leidėjo ir autoriaus, formavusio pozityvistinę lietuvių kultūros kryptį, pažiūroms. 

    Visa to meto literatūra rėmėsi pozityvizmu – ieškojo būdų, kaip padėti ujamam, vargstančiam žmogui. Todėl ir V. Kudirka rėmė šio vaidinimo idėją „bekampių Lietuvoje", kad spektaklio kūrėjai turėjo pozityvistinę viltį, jog reikia žmogų apginti. 

    „Palangiškiai ne šiaip suvaidino spektaklį – jie drąsiai pasakė pasauliui, kad mes kalbame lietuviškai, esame tauta, – taip apie komediją sakė režisierius, teatrologas Petras Bielskis ir pridūrė, kad iki šiol rodoma „Amerika pirtyje" mums tebereiškia vienos kito ir lietuvybės palaikymą. 

  5. Organizatoriai. Kazanėje medicinos studijas baigusiam ir į Palangą paskyrimą dirbti gavusiam gydytojui bei knygų kontrabandininkui Liudui Vaineikiui gimė idėja (galimai įkvėpta žinių apie užsienio lietuvių rengiamus kultūros vakarus) vasarą Palangoje surengti lietuvišką vakarą ir jame parodyti lietuvišką vaidinimą. 

    Šiam vakarui  ir buvo statomas spektaklis pagal Keturakio pjesę ,,Amerika pirtyje".  Kažin kokiu būdu gydytojas Liudas Vainiekis sugebėjo išrūpinti ir valdžios leidimą parodyti spektaklį kurorte.

    Deja, po pirmojo vaidinimo valdžia apsigalvojo: leidimas buvo atšauktas, nes komedijoje buvo įžvelgta caro režimo pajuoka. Caro žandarai beveik visus spektaklio dalyvius suėmė.  Todėl spektaklis sukėlė visuotinį lietuviškai ir ne tik lietuviškai kalbančių žmonių susidomėjimą ne tiek menine, kiek politine prasme. 

  6. Pasisekimas. Nors po premjeros spektaklį rodyti toliau buvo uždrausta, ,,Amerika pirtyje" premjera sulaukė didelio pasisekimo: „Vaidinimas prasidėjo didelėmis mūsų artistams keliamomis ovacijomis. Vos tik uždanga pakilo, ir delnų plojimų, ir šauksmų „bravo" negalėjai nė atsiklausyti [...] Gėlės pylėsi į sceną. Sodiečiai, pakilę iš vietų, plojo. Ponybė, matyti, užsikrėtusi bendru nusiteikimu, nesidavė pralenkiama." - apie premjerą atsiliepė viena iš spektaklio režisierių G. Petkevičaitė - Bitė. Vėliau ,,Amerika pirtyje" buvo vaidinama slapta ir išliko vaidinama bei aktuali iki šių dienų.
     

  7. Jubiliejinis sugrįžimas. Po 125 metų legendinis spektaklis sugrįžta į savo premjeros miestą, Palangą, pavirtęs šiuolaikine muzikine komedija. Valentino Masalskio režisuota ,,Amerika pirtyje" bus rodoma rugpjūčio 22 dieną Palangos koncertų salėje (bilietus platina Bilietai.lt) . Šią komediją lydi gyvai aktorių atliekama muzika, meistriškai atliekamos vokalinės partijos, ryškūs kostiumai ir grimas, daug nuotaikingos improvizacijos, jaunystės šėlsmo, lengvumo, žaidimų ir laisvės. Tačiau pagrindinė idėja, kaip ir Keturakio laikais, išlieka ta pati – visada geriau ten, kur mūsų nėra! 
     

Pranešime panaudota www.zemaitiuzeme.lt, maironiomuziejus.lt, ve.lt, alkas.lt, vikipedia.lt, vle.lt, taskoteatras.lt viešai skelbta informacija.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder