Pienė, prakalusi asfaltą, žurnalistė Ivona Žiemytė, kovo 17-ąją būtų šventusi 64-ąjį gimtadienį. Deja, sulaukusi vos 53 metų, Ivona netikėtai mirė 2015 m. kovo 1 dieną.
Užgeso savo namuose, grįžusi iš Žvejų kultūros rūmuose vykusio renginio, nors jau kuris laikas turėjo nedarbingumą.
Palaidota Joniškės kapinėse.
Pagerbti Ivonos į Meno biblioteką susirinko nemažas būrys kultūros ir meno žmonių, buvusių bendradarbių, kolegų žurnalistų.
25-erius metus, nuo pat leidinio gyvavimo pradžios, Ivona dirbo dienraštyje „Vakarų ekspresas“. Per šį laikotarpį ji parašė tūkstančius straipsnių, kurie palietė ne vieno skaitytojo širdį.
Vakaro iniciatorė bibliotekininkė Birutė Skaisgirienė pristatė fotografijų iš asmeninio ir profesinio I. Žiemytės gyvenimo.
Susirinkusieji šiltai prisiminė ir nuoširdžiai, atvirai dalijosi I. Žiemytės asmenybės ir jos kūrybos savitumais. Pažymėta, kad daugiausiai meilės ir širdies žurnalistė atidavė rašydama apie Klaipėdos meno ir kultūros žmones bei paprastus kaimo vienkiemių gyventojus, kuriuos ji kažkokiu būdu surasdavo ir mokėdavo labai savitai - „ivoniškai“ prakalbinti.
Interviu buvo mėgstamiausias I. Žiemytės publicistikos žanras. Jos interviu, kuris pasižymėjo autoriniu, su niekuo nesupainiojamu stiliumi, intelektualumu, plačiu kultūriniu kontekstu, iki šiol yra pavyzdys ir etalonas tiek žurnalistikos studentams, tiek profesionalams.
Buvo ir kita I. Žiemytės kūrybos pusė - tai labai gilūs, intelektiniai, filosofiniai, psichologiniai, literatūriniai, savitu juoduoju humoru nuspalvinti, vaizdinga kalba parašyti tekstai, kuriuos ji pasirašinėjo Chimeros slapyvardžiu. Jie taip pat buvo publikuojami dienraštyje „Vakarų ekspresas“. O pati Ivona ne vienam yra prasitarusi, kad jos darbo stalo stalčiuose guli bent keletas romanų, kurių ji niekam nerodė ir nesiekė išspausdinti.
Klaipėdietė rašytoja Sondra Simana, jau kuris laikas tyrinėjanti I. Žiemytės kūrybą, vakaro dalyviams paskaitė keletą I. Žiemytės tekstų, parašytų 1993-1996 metais. Ir nors tai publicistikos žanro kūriniai, jie ir šiandien atrodo įdomūs, nepavaldūs laikui.
S. Simana prisipažino, kad netrukus dienos šviesą išvys naujas jos romanas, kurio vienos iš herojų - Evos prototipas yra I. Žiemytė.
Romane rašytoja naudojo ir originalių I. Žiemytės tekstų fragmentus. Vakaro dalyviams rašytoja paskaitė ištrauką iš savo knygos.
Vakaro metu nuskambėjo ir keletas idėjų, kaip gali būti įprasmintas vienos ryškiausių Klaipėdos žurnalisčių atminimas. Kalbėta apie tai, kad būtų galima surinkti meniškai vertingiausius I. Žiemytės tekstus į vieną rinktinę ir išleisti knygos pavidalu.
Taip pat užsiminta, kad daugiausia kultūros ir meno temomis rašiusi žurnalistė galėtų būti įvertinta kultūros magistro apdovanojimu (po mirties), taip pat nuskambėjo mintis, kad gali būti įsteigtas ir Ivonos prizas žurnalistams.
Prisiminta, kad Ivona buvo didelė gyvūnų globėja, kad beždžionė Jonas, šunys, katės, arkliai, žiurkės buvo didžiausi jos draugai. Toje draugijoje būta ir roplių.
Keramikė Daiva Ložytė prisiminė, kad specialiai Ivonai buvo nulipdžiusi didelę žalią varlę. Tokios norėjo pati Ivona, mat varlės neva „pritraukia“ pinigus.
Žurnalistui Gediminui Pilaičiui kilo mintis, kad, atkūrus tokią varlę, ji galėtų tapti prizu žurnalistams. Juk tikrai yra už ką juos pagirti, pasidžiaugti, paskatinti. Kolegos sutiko, kad „Ivonos varlė“ galėtų tapti kasmetinių Klaipėdos žurnalistų apdovanojimų ŽENIA simboliu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą