Naujovę, kad nuo rugsėjo 13-osios teatre galės lankytis tik galimybių pasus turintys žiūrovai, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė sutinka ramiai: „Tikiuosi, kad mūsų žiūrovai yra sąmoningi ir dėl to teatro lankomumas nesumažės“, - vylėsi L. Vilimienė, kviesdama į „Romeo ir Džuljetos“ premjerą.
Šį spektaklį pagal to paties pavadinimo Viljamo Šekspyro pjesę ir Sergejaus Prokofjevo muziką su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjais interpretuoja garsus klasikinių baletų „restauratorius“ iš Rusijos Kirilas Simonovas, muzikos vadovas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis.
Netikėta interpretacija
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ interpretacija, pasak jos kūrėjų, įdomi tuo, kad Džuljeta jame vaizduojama autistiška.
"Autistiškų žmonių savo aplinkoje sutinkame vis dažniau. Tai žmonės, kurie pasaulį mato kitaip, žymiai jautriau. Jie nežino agresijos. Jie į viską reaguoja jausmais. Romeo - jai išskirtinis pilkoje bejausmių žmonių masėje. Jis jai tampa šviesa ir pasauliu. Įsiplieskusi meilė, Romeo ir Džuljetos jausmai - svarbiausias spektaklio akcentas.
Įsimylėjimo scenoje Romeo ir Džuljeta panirs į vandenį. Tai perteiksime su videoprojekcijos pagalba finalinio Džuljetos šokio metu. Vanduo - tai jausmų simbolis. Jausmai - tai stichija, į kurią gali pasinerti.
Panirdami į vandenį, jie panyra į jausmus, leidžia sau jausti! Dėl to mes ir bijome jausmų, nes galime juose paskęsti. Įsimylėjėliai nebijo.
Jeigu dingsta meilė tarp mamos ir vaiko, vyro ir moters, žmogaus ir gamtos, tarp šalių - viskas tarsi netenka prasmės. Atsiveria tuštuma. Mirusi meilė - miręs Dievas. Romeo ir Džuljeta miršta kaip Jėzus, nukryžiuotas ant kryžiaus, kad įrodytų, jog meilė - egzistuoja. Taip mes perskaitėme „Romeo ir Džuljetos“ istoriją", - anonsavo spektaklį jo scenografė ir kostiumų dailininkė J. Zlaja.
Baleto klasika
Spektaklio muzikos vadovas Robertas Šervenikas mano, kad Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“ - pats gražiausias kada nors parašytas baletas.
„Ne veltui jis taip dažnai statomas įvairiose šalyse, su įvairiomis baleto trupėmis. Tai puiki simfoninė muzika! “Romeo ir Džuljeta" muzika pati pasakoja istoriją: jos dramaturgija labai ryški, pasižymi išsiskiriančiomis muzikinėmis charakteristikomis.
Visiems kūrėjams, ypač choreografui, ne tik malonu, bet ir didelė atsakomybė statyti šį baletą. Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“ - baleto klasika. Naujai jį pristatyti publikai nėra lengva„, - pažymi dirigentas, kurį “Romeo ir Džiuljeta" lydi nuo pat jo tarptautinės karjeros pradžios 1997 m., kuomet Mstislavas Rostropovičius jį pakvietė asistentu į Eviano festivalį Prancūzijoje statyti būtent šio baleto.
Pasak pašnekovo, S. Prokofjevo muzikos atlikimas sudėtingas kiekvienam orkestrui.
„Romeo ir Džuljeta“ - vienas iš svarbių kūrinių, kuris, manau, ilgai liks Muzikinio teatro repertuare bei suteiks orkestrui naujų profesinių aukštumų tiek viso orkestro ansambliui, tiek kiekvienam orkestro artistui asmeniškai.
Tai puiki patirtis muzikantams bei galimybė parodyti savo profesinį meistriškumą", - kalbėjo dirigentas prieš premjerą.
Komiškos operos premjera
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, pasidžiaugusi pirmąja naujojo teatrinio sezono premjera, pridūrė, kad šiais metais teatro kolektyvas pamalonins publiką dar vienu nauju spektakliu.
Lapkričio 12, 13, 14 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvies žiūrovus į Gaetano Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ premjerą. Ši opera, pasak teatro vadovės, yra įtraukta į populiariausių pasaulio muzikinių teatrų scenose statomų operų sąrašus, tačiau Lietuvoje iki šiol scenos neišvydo. „Apskritai Lietuvoje komiškos operos, išskyrus tradicines Rosinio “Sevilijos kirpėją„, “Figaro vedybas„, statomos labai retai“, - pažymėjo L. Vilimienė.
Komišką operą „Pulko duktė“ į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną palydės muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierė ir choreografė Jūratė Sodytė-Bradauskienė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė-Prūsaitienė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.
Komiška opera „Pulko duktė“ kitokiomis priemonėmis, tačiau vėlgi kalbės apie meilę. „Eilinį kartą suprasite, kad ir vykstant karui žmonės gyvena, myli ir patiria begalę gražiausių jausmų. Ir leipsta ne tik nuo įtampos, bet ir nuo karščio. O meilė visada triumfuoja!“ - teigia spektaklio režisierė J. Sodytė-Bradauskienė.
Kadangi spektaklio veiksmas vyksta Alžyre, scenografė S. Šimkūnaitė juokavo, kad vaizdas scenoje bus toks ryškus ir tvieskiantis Afrikos karščiu. Scenografę šiam spektakliui įkvėpė legendinės dizainerės Gabrielle Chanel drabužių kolekcija. Liūdnos karo grimasos scenoje susilies su pramogomis. Tam talkins daugybė veidrodžių ir jų kuriami atspindžiai.
„Bus daug plunksnų ir gražių damų. Choro moterys vilkės hidžabus, vyrai - nacionalinius alžyriečių rūbus. Puotos publika mirgės ryškiausiomis spalvomis. Spektaklio finale įsivyraus taika ir ramybė, o scenoje išvysite nuotaką“, - intrigavo dailininkė.
Kalėdoms atgaivins „Spragtuką“
Spalio 1 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetu paminės jo 50-metį ir Tarptautinę muzikos dieną. „LMTA Koncertų salėje šia proga surengsime simfoninės muzikos ir vargonų koncertą, o spalio 29 d., prieš Visų Šventųjų dieną ir Vėlines, mūsų orkestras pakvies klaipėdiečius pasiklausyti V. A. Mocarto “Requiem„ Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje“, - anonsavo L. Vilimienė.
2021-uosius Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ketina užbaigti dar vienu choreografo K. Simonovo kurtu spektakliu - moderniu P. Čaikovskio „Spragtuko“ pastatymu, kurį teatras pirmą kartą prieš dvejus metus parodė didžiosiose šalies arenose.
„Pernai šis spektaklis dėl pandemijos nebuvo rodomas, o šiemet viliamės, kad vėl pavyks nudžiuginti žiūrovus kalėdiniu laikotarpiu. “Spragtukas„ ketina sugrįžti į “Švyturio„ areną Klaipėdoje ir “Avia Solutions group„ areną Vilniuje“, - sakė teatro vadovė.
FOTO APRASAS Šeimų konfliktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatyme „Romeo ir Džuljeta“ lieka tarsi istorijos fonas. „Juk nuolat vyksta koks nors karas - tarp klanų, tarp kitaip manančių. Ir nesvarbu kur ir dėl ko tai vyksta, mūsų gyvenime svarbiausia - meilė“, - teigia spektaklio kūrėjai.
FOTO AUTORIUS Olesios KASABOVOS nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą