Senosios Impilties piliakalnio atodangos

Kretingoje gimęs ir perlaidotas brigados generolas Vladas Nagius-Nagevičius (1880-1954) tyrinėti Senosios Impilties piliakalnį (Kretingos r.) į pagalbą 1933-1934 m. pasikvietė elitines pajėgas: karo aviacijos viršilą (fotografavo iš oro), kino operatorius (lietuvius bei vokiečius; yra sukurtas dokumentinis filmas), dailininką-modeliuotoją, geodezininką, geologą, topografą, karininkus ir karius, studentus technikus, darbininkus iš Šventosios uosto ir apylinkių.

Iš viso per 2 sezonus ištirtas apie 1000 kv. metrų plotas (planuota perkasti 1300 kv. m). Paaiškėjo, kad Įpilties (Juodupio) dešiniojo kranto aukštumoje įtvirtintą gyvenvietę žmonės įkūrė dar II a. po Kr.

Iš visų kitų kuršiškų (jų Lietuvoje – apie 90) šis piliakalnis išsiskiria unikalia aplinkybe: Impilties pilį 853-854 m. (tuoj po Apuolės) užpuolė švedų karalius Olafas su vikingų kariauna. Dar kartą Impiltis buvo atakuota 1263 m. jau Livonijos ordino riterių. Nė vienas kitas kuršių paveldo paminklas negali pasigirti iškart dviejų labai garsių istorinių įvykių pėdsakais.

1933-1934 m. Senosios Impilties piliakalnyje ištirtas apie 1000 kv. m plotas.

Būtent V. Nagiaus-Nagevičiaus tyrimų metu buvo aptikta keliolika skandinaviško tipo įtveriamųjų, su lanceto pavidalo plunksna strėlės antgalių. Jie būdingi IX-XI a., ir lygiai tokie patys strėlgaliai (kelios dešimtys) rasti Apuolės piliakalnyje (Skuodo r.). Žinia, 8 dienas trukusi Apuolės pilies apgultis įamžinta IX a. parašytoje Rimberto kronikoje.

1263 m. prasidėjusio kuršių sukilimo įvykiai aprašyti XIII a. sukurtose „Eiliuotoje Livonijos kronikoje“ ir Hermanno iš Vartbergės „Livonijos kronikoje“. Abiejuose dokumentuose pasakojama, jog senovinės kuršių Duvzarės žemės centrą Impilties pilį Livonijos ordinas užpuolė iškart po to, kai sunaikino kuršių sukilimo forpostą Kretingos tvirtovę.

Impiltiškiai net nesigynė (manytina, jog kariai dalyvavo dviejuose mūšiuose Kretingoje) ir apleido pilį, kurią ugnimi sunaikino Ordinas. Apie tai liudija ir 1934 m. piliakalnyje rasti sudegusio pastato likučiai.

Vienas įspūdingesnių atradimų, dėl kurio 1934 m. rugpjūčio 7 d. iš Kauno automobiliu atriedėjo A. Smetona, buvo atkastas paslaptingas tunelis. Tokio dar nebuvo tekę rasti niekam Lietuvoje. Tarp pylimo ir upės šlaito archeologai aptiko 8 m ilgio, 3 m pločio ir 1,8 m aukščio konstrukciją su ąžuolinių stulpų sienomis, grįstu akmeniniu grindiniu ir mediniais vartais.

Kuršių Impilties pilį puolė ir švedų vikingai, ir Livonijos ordinas.

Išsiaiškinta, kad piliakalnis per 1000 gyvavimo metų turėjo mažiausiai keturias savo raidos fazes: kaskart sudeginus pilį ši vėl buvo atstatoma, didinama, tobulinami gynybiniai įtvirtinimai. Įdomi detalė: piliakalnį žiedu juosia pylimas su tokia struktūra, kokia neaptinkama ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pietryčių Baltijos regione: tai – kuršių laikus menantis griovys.

1933-1934 m. kasinėjimų metu taip pat rasti akmeniniai ir mediniai grindiniai, pilies sienų fragmentai, stulpavietės, apie pilies sudeginimą liudiję anglių sluoksniai, sudegę grūdai ir kt. Daugybė archeologinių radinių: kovos kirviai, ietigaliai, skandinaviški strėlių antgaliai, peiliai, žalvarinės apyrankės, segės, žiedai, puodų šukės, moliniai verpstukai, audimo staklių pasvarai ir kt.

2025-ųjų rudens pabaigoje Kretingos rajono savivaldybės administracija prie Senosios Impilties piliakalnio pastatė naują interaktyvų lauko informacinį stendą (jo turinio autorius – Denisas Nikitenka), tad nuo šiol šis unikalus protėvių paveldo paminklas jo lankytojams atsiskleis naujomis spalvomis.