|S|MĖLY užkoduotas Klaipėdos krašto mėlis

Keturi parodos autoriai - Simona Agota Martinkus, Arūnė Baronaitė, Vytautas Juozėnas, Linas Kutavičius - aprėpia plačius vizualius horizontus, simbolinius jūrinius naratyvus ir tyrimus bei eksperimentus laboratorijose ar dirbtuvėse.

Menininkai šioje parodoje kalba pasitelkdami gamtos formas ir objektus: gintarą, smėlį, smilgas, jūrinius dumblius.

Stiklo instaliacijos

Simonos Agotos Martinkus meninio tyrimo ašis - stiklas, kuris pristatomas trijose instaliacijose.

Mėlyno stiklo šukės apeliuoja į nykstančią spalvotojo stiklo manufaktūrą - vitražo amatą ir nesaugomus, todėl prarandamus, monumentaliosios dailės stiklo kūrinius architektūroje, viešosiose erdvėse.

Atlikto tyrimo metu užfiksuoti vaizdai, demonstruojami videoinstaliacijoje, kalba apie esamą kūrinių būklę, jų fiksavimo ar išsaugojimo būtinybę.

Stiklo šukių kvadratas taip pat neša žinutę ir apie meditacinę - vaikščiojimo ant šukių - galimybę. Šiuo metu Simona renka duomenis ir atlieka tyrimą, kaip ėjimą stiklu adaptuoti meno terapijai priskiriamiems metodams.

Istorijos aktualizavimo žinutę perduoda ir stiklo būties filosofiją koduoja antroji dalis - sunaikintų arba dingusių be žinios Klaipėdos vitražų fragmentų šviesos atspaudai, eksperimentiniu cianotipijos technikos būdu atspausti ant suformuoto smėlio kilimo.

Trečioji instaliacijos dalis - smėlio dėžė - kaip simbolinis vaikystės naratyvas. Monitoriuje transliuojama LRT archyvų medžiaga, 2002 metų Audriaus Rakausko kurta pažintinė-edukacinė laida „Gustavo enciklopedija“, kurioje pasakojama stiklo atsiradimo istorija.

Fotografijos išryškintos su rudadumbliais

Kita parodos autorė Arūnė Baronaitė - biotechnologė, menininkė, derinanti biomokslų ir ekologijos žinias su eksperimentine fotografija. Ji pristato foto-videoinstaliaciją „Be turinio“, kurioje tiria miško, jūros, vėjo, žemės praeitį, dabartį ir menamą ateitį.

Instaliacijos fotovaizdas išgautas pasitelkiant tvarios fotografijos metodus, kai atsisakoma įprastų fotografijos chemikalų, juos pakeičiant augalinės kilmės reagentais. Šiame tyrime tai - Baltijos jūroje nykstantys rudadumbliai.

Smilgų pieva ir gintaro gylis

Garso menininkas, operatorius, fotografas Vytautas Juozėnas žiūrovą skandina smilgų judesio vaizde. Jo instaliaciją „Lengvai“ sudaro nenutrūkstamai besisukančių smilgų pieva. Šis kūrinys - tai įtraukaus kinetinio meno ir matematinių formulių skaičiavimo rezultatas.

Menininkas Linas Kutavičius savo instaliacijoje „Amberscope“ siūlo patirti gintaro šilumą ir vizualinį gylį. Instaliacijoje yra originalaus dizaino prietaisai, kurie pasakoja apie tai, kaip saulės šviesa įstrigo ir galiausiai suakmenėjo šiame organiniame minerale.

Koncentruotas šviesos spindulys ir lęšių sistema sukuria tikslų vaizdą be jokių iškraipymų, kurie paprastai matomi, naudojant skaitmeninę įrangą. Tai visiškai analoginis įrenginys, atskleidžiantis unikalią natūralaus gintaro struktūrą. Projekto pavadinimas - „Amberscope“ - turi etimologinių ryšių su optiniais prietaisais (mikroskopais, teleskopais).

„Skaitmeninė katastrofa“

Inos Šilinos ir Dariaus Jaruševičiaus dueto („Polyrabbit.Duplicate“) parodos herojus Triušis - itin populiarus animacinių gegų veikėjas, seriale tapatinasi tiek su svarbiais pasaulio įvykiais, tiek su asmeniniu socialinių tinklų vartotojų turiniu.

Tai nelyginant Protėjas, ankstyvasis graikų mitologijos jūrų dievas, keičiantis savo pavidalus. Nors Polyrabbit.Duplicate išoriškai lieka tas pats, keičiasi jo pasaulio samprata, ideologija ir judesio bei emocinė plastika, jam susiduriant su vis kitais įvykiais.

Kūrėjų duetas „Polyrabbit.Duplicate“ agresyviai ir drąsiai aproprijuoja animacinių filmų bendravaizdžius, įvaizdina kultūrinius memus, socialines realijas, neva savąsias patirtis paverčia komiksų pasakojimais.

Tapybinėje dueto praktikoje svarbus ekspresyvios, brutalios tapybos ir ironijos santykis, įvardinamas „creepy“ (nejaukumą sukeliančiais, angl.) figūratyvizmu.

Katastrofa parodoje suvokiama kaip neprognzuojamas tapybos materijos poveikis animaciniam vaizdiniui, postuluotas filosofo Gilles Deleuze „Jutimų logikoje“, Francis Bacon'o kūrybos analizėje.

„Polyrabbit.Duplicate“ prisideda ir prie Klaipėdos krašto baltiškosios kuršių tapatybės atgavimo vizijos: sugrįžę kuršiai užsiima būtais archajiškais „verslais“ dabarties Klaipėdos kraštovaizdyje.