„Smiltynės slėpiniai“: Klaipėdos meras žada kompleksinius sprendimus ir promenadą iki Jūrų muziejaus

Šiandien persikėlus į Smiltynę Senosios perkėlos keltu, svečius pasitinka chaotiška aikštelė, kurioje statomi automobiliai, keleivių lūkuriuoja autobusai į Neringą, čia pat trypčioja arkliai su karietomis, traukinukas ir autorikšos, vežantys į Lietuvos jūrų muziejų. Ten pat įrengti keli laikini maitinimo, prekybos ledais ir suvenyrais taškai.

Vargu ar tai reprezentacinis veidas teritorijai, kuri yra UNESCO saugomo Kuršių nerijos nacionalinio parko vartai.

Gerbiamas mere, ar savivaldybę tenkina dabartinis reprezentacinės teritorijos veidas?

Į Smiltynę ir visą jos teritoriją reikia žiūrėti kompleksiškai. Didžiausia klaida, kurią galime padaryti, tai žiūrėti į vieną ar kitą tašką kaip į atskirą objektą. Būtina matyti visumą.

Šiuo metu didžiausią pažangą matau iš privačių asmenų, kurie planuoja pertvarkyti Smiltynėje esantį jachtklubą.

Šis progresas vyksta pakankamai sparčiai, o pristatytos vizualizacijos tenkina ir mane, ir miesto politikus. Linkime jiems sėkmės kuo greičiau išsispręsti teisinius ginčus su kaimynais.

Kalbant apie aikštelę prie Senosios perkėlos, deja, situacija manęs netenkina. Jau turiu informacijos ir apie neteisėtą veiklą ten. Atsakingi pareigūnai šį klausimą sprendžia.

Tikrai šioje vietoje neturi būti chaoso, kai kažkas kažkur pasistato ir vykdo veiklą.

Kokia miesto vizija šiai vietai? Kaip ji galėtų tapti patrauklesnė ir labiau atitikti savo statusą?

Mes turime aiškią viziją. Nuo Smiltynės jachtklubo iki pat Jūrų muziejaus turėtų būti padaryta graži promenada su atitinkamu apšvietimu, suoliukais, poilsio zonomis.

Tai būtų vieta, kur atvykę žmonės, ypač vasaros vakarais, galėtų žavėtis Klaipėdos miesto vaizdais, pasivaikščioti ir atgauti jėgas.

Be to, keliamas klausimas ir dėl Smiltynės smuklės, kuri anksčiau stovėjo ant kalnelio.

Pats neseniai nuvykau į vietą, apžiūrėjau ten dar išlikusius Smėlio karčiamos pamatus. Galbūt reikėtų šį klausimą spręsti kompleksiškai ir leisti atstatyti smuklės pastatą, panaudojant jį rekreacijai.

Paminėjote kompleksinį požiūrį. Kokie dar Smiltynės „slėpiniai“ turėtų būti atverti, sutvarkyti?

Vienas didžiausių uždavinių - peržiūrėti visus dviračių takus.

Matome, kokie sausakimši keltai vasarą, kiek žmonių naudojasi šia infrastruktūra poilsiui.

Taip pat turime planų, susijusių su Naujosios perkėlos aplinka, apleistais pastatais, kurių savininkus jau radome ir raginame pradėti tvarkytis.

Svarbi vizijos dalis - ir pietinės uosto dalies vystymas, kur, įrengus mažųjų valčių prieplauką, vadinamąją nacionalinę mariną, atsirastų ir naujas keltas, kuriuo pietinės miesto dalies gyventojai galėtų patogiai pasiekti Kuršių neriją.

Į visumą įeina ir Smiltynės kultūros paveldo objektai, įvairūs karinių objektų likučiai. Turime planų sutvarkyti prieigas prie jų, bendradarbiaudami su Kuršių nerijos nacionaliniu parku.

Garsiai nuskambėję ankstesnių politikų pažadai siekti Smiltynės kurortinės zonos statuso pamiršti?

Mes galime šią vietovę pavadinti kaip norim, bet klausimas yra, kas nuo to pasikeis?

Deja, bet negirdėjau jokių konkrečių idėjų ar pasakymų, kad, paskelbę Smiltynę kurortine zona, gausime tam tikrą finansavimo paketą. Tad šis klausimas lieka atviras.

Kokius konkrečius darbus Smiltynėje ir kada numato dabartinė miesto valdžia? Pavyzdžiui, kalbant apie promenadą.

Deja, kol kas mums nesiseka rasti bendros kalbos su Klaipėdos valstybine jūrų uosto direkcija.

Tai yra liūdnoji dalis, nes dalis infrastruktūros palei planuojamą promenadą priklauso būtent Uosto direkcijai.

Be jų suderinimo mes jokių planų parengti ir įgyvendinti negalime.

Taigi, yra kliuvinių, bet tai tikrai nereiškia, kad planai yra sustabdyti ir nieko nedarysime.

Dėkoju už pokalbį.