Sovietinių reliktų likimas - ne už kalnų

Uostamiestyje aštriausiu klausimu taps Skulptūrų parke esantis Raudonosios armijos karių memorialas, tačiau į akiratį pateks ir mažiau matomi, žinomi reliktai.

Vienas jų - Klaipėdoje, Debreceno g., esantis akmuo su įrašu „Parkas įkurtas Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-mečiui paminėti“.

Turimas omenyje Draugystės parkas pietinėje miesto dalyje.

O miesto paribyje, jau Klaipėdos rajone esančiuose Aukštkiemiuose, stūkso sovietiniu ordinu su penkiakampe žvaigžde papuoštas paminklas, skirtas 16-ajai „Lietuvos divizijai“ atminti.

V. Grubliauskas „Vakarų ekspresui“ situaciją komentavo paprastai: akmeniniai Antrojo pasaulinio karo peripetijas primenantys simboliai, nežymintys jokių palaidojimų ar kapinių, turi būti demontuoti.

Akmuo ir pavadinimas

Dabar Draugystės parku vadinama didžiulė teritorija su pasivaikščiojimų takais, tvenkiniais tarp Debreceno g., Statybininkų pr. ir Taikos pr.

Ji gausiai lankoma pietinės miesto dalies gyventojų, tačiau mažiau žinomos yra šio parko ištakos.

Apie jas liudija Debreceno g., prie Darželio autobusų stotelės, priešais Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčią, esantis paminklinis akmuo.

Stambiame riedulyje, prie kurio padėtos dirbtinės gėlės, iškaltas įrašas: „Parkas įkurtas Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-mečiui paminėti.“ Greta jo buvęs ir analogiškas užrašas rusiškai, kirilica, tačiau jis - panaikintas.

Paklaustas, ką praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje 30-ies metų sukakties nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos kontekste galėjo reikšti pavadinimas „Draugystės parkas“, vienas iš Klaipėdos Sąjūdžio steigėjų bei buvęs miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas paaiškino.

"Tas žodis - aiškiai komunistinė klišė. Draugystė, internacionalas, vienybė, brolybė! Tokie buvo tų laikų komunistų šūkiai, jų leksikonas, kuriuo žongliravo kaip cirkininkai.

Internacionalinio miesto Klaipėdos kontekste galimai turėta omenyje Tarybų Sąjungos tautų draugystė tarp lietuvių, rusų, ukrainiečių, baltarusių.

Jiems tada nerūpėjo gilesnis kontekstas, galėjo Lietuvos okupaciją vadinti išvadavimu.

Tad ir tas pavadinimas parinktas toks. Ar reikėtų demontuoti tą akmenį? Man jis netrukdo. Nieko neatsitiks baisaus, jei paliks, nieko neatsitiks baisaus, jei ir išveš", - sakė V. Čepas.

Jis prisiminė, kad apsigyvenus Klaipėdoje 1976 m. tokio parko, koks yra dabar, nebuvo.

„Debreceno gatvė tada buvo miesto pakraštys, už kurio - plyni laukai. Tad jei tas parkas įkurtas 1975 m., tai ten augo pasodintas medžių guotelis. Jis toli gražu nepanašus į tai, ką dabar vadiname Draugystės parku“, - teigė politikas.

Be kita ko, minėto parko pietiniame gale, prie Eduardo Balsio menų gimnazijos pastato (buv. Gedminų dvaro), stūkso 2010 m. pastatytas akmuo su įrašu „Vytautų ąžuolai“ ir iškaltu Vytimi (sovietmečiu uždraustu valstybingumo simboliu).

Uostamiesčio vicemero Arvydo Cesiulio manymu, akmenį Debreceno g. reikėtų tyliai pašalinti ir svarstyti paties parko pavadinimo keitimą.

„Tas žodis “draugystė„ dabar, šių dienų įvykių kontekste, kai Rusija užpuolė taikią Ukrainą ir žudo ten civilius žmones, yra toks nebeatitinkantis realijų. Juoba kai vėl kalbame apie proginį akmenį, skirtą paminėti pergalę kare, kurio pabaiga Lietuvai reiškė antrąją okupaciją. Tikrai darbo grupėje šis atvejis bus aptartas“, - teigė A. Cesiulis.

Jis informavo, kad dėl paveldosauginių sovietinių paminklų demontavimo Klaipėdoje yra išsiųstas raštas įvairioms valstybinėms institucijoms.

„Iki gegužės 9-osios tikrai neplanuojame nukelti tų sovietinių karių skulptūrų, nes tik dar labiau sukeltume priešpriešą tarp rusakalbių klaipėdiečių ir vietinės valdžios. Viską darysime civilizuotai, karių kapų niekas nelies, kalbame tik apie sovietinės ideologijos atspindžius skulptūrose, žvaigždėje su vadinamąja amžinąja ugnimi. Karių palaikai liks pagarboje, nepainiokime šių dalykų“, - akcentavo vicemeras.

16-oji divizija

Įdomus atvejis - Klaipėdos rajonui priklausančioje teritorijoje šalia Žaliojo Slėnio gyvenvietės Aukštkiemiuose. Šiauriausioje jos dalyje, ant miškingo šlaito palei Mažojo Londono g., prie pat daugiabučio namo, stovi paminklas.

Jame pavaizduotas sovietinis ordinas su penkiakampe žvaigžde. Yra įrašai dviem kalbomis: rusų bei lietuvių.

Memorialas skirtas 16-ajai lietuviškajai divizijai, dar vadintai 16-ąja lietuviškąja Klaipėdos Raudonosios vėliavos ordino šaulių divizija.

Neaišku, ar sąmoningai, ar dėl klaidos verčiant, tačiau lietuviškame įraše divizija įvardyta dar skambiau taip iškraipant istoriją: „Iš čia 1945 m. sausį 16-oji Lietuvos divizija pradėjo puolimą Klaipėdoje, kuris baigėsi visišku fašistų sutriuškinimu“.

Rusiškame variante parašyta ne Lietuvos divizija (tokios nebuvo, buvo Lietuviškoji), o „16-я Литовская дивизия“.

Šis paminklas nėra paveldosauginis. Pro jį kasdien pasivaikščiojimų taku praeina didelio Žaliojo Slėnio kvartalo gyventojai, vedžiojantys šunis ir pan.

Anot Klaipėdos rajono vicemerės Audronės Balnionienės, balandžio 12 d. buvo sudaryta darbo grupė, kuri jau pradėjo nagrinėti visų rajone esančių sovietinių memorialų, paminklų, paminklinių akmenų ir pan. likimą.

"Paaiškėjo, kad 16-ajai divizijai dedikuotas akmuo yra ne mūsų Savivaldybės, o privačiame sklype.

Aiškinsimės, kas jo savininkas, ir rekomenduosime šį akmenį nukelti.

Daugiausiai klausimų mūsų darbo grupei kils dėl sovietinių karių kapų vietų ir jose pastatytų paminklų, memorialų Doviluose, Gargžduose, Vėžaičiuose ir kitur. Kiek žinau, Seime artimiausiu metu turėtų būti priimtas teisės aktų pakeitimas, kuris palengvintų savivaldybėms spręsti tuos klausimus, atrištų rankas dėl paminklų demontavimo", - sakė A. Balnionienė.

Galima priminti, kad dar prieš penketą metų Gargžduose buvo kilęs politinis sujudimas paaiškėjus, kad prie autobusų stoties esantis parkelis tebevadinamas Pergalės parku, o jame išliko ir granitinis akmuo, pastatytas ant betoninio stulpo, su iškalta „1979. X. 13“ data.

Spėjama, kad taip įamžinta 35 metų sukaktis nuo dienos, kai sovietinė armija „išvadavo“ Gargždus. Po kurio laiko akmuo buvo pašalintas, o parkas oficialiai pavadintas Jaunimo parko vardu.

KGB provokacija

Be kita ko, V. Čepas prisiminė ir mažai žinomą ar net viešai neskelbtą istoriją apie Skulptūrų parke 1975 m. pastatytų trijų sovietinių karių skulptūros išniekinimą.

"Matome, kaip Rusijai užpuolus Ukrainą įvairiose Lietuvos vietose ar raudonais, ar mėlynais ir geltonais dažais yra aplaistomos, nudažomos sovietinių karių skulptūros. Klaipėdoje kol kas tokių provokacijų pavyko išvengti. Tačiau prisiminiau, jog po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. tos pačios skulptūros buvo apipiltos raudonais dažais.

Kas tada dėjosi! Sulėkė kariškiai, atvyko žmonės su filmavimo kameromis, buvo rengiami reportažai Rusijos televizijoms. Mus apšaukė fašistais ir panašiai. Kariškiai pusę metų vien dėl galimybės nufilmuoti, panaudoti tą vandalizmo aktą propagandai neleido valyti dažų", - pasakojo V. Čepas.

Tačiau atėjo tam tikras momentas, kai jau patys kariškiai paprašė, kad Savivaldybė nuplautų kraujo spalvos dažus, nes norėta toje vietoje minėti kažkokią šventę.

"Atvyko mūsų žmonės ir pasakė, kad dažai nenusiplauna tiesiog. Tada ir išlindo yla iš maišo: paaiškėjo, kad buvo panaudoti dažai iš karinio sandėlio. Ne paprasti kokie, o kariški, patvarūs, atsparūs.

Vėliau išsiaiškinome, kad ne lietuviai ultrapatriotai kraują primenančiais dažais apipylė tą paminklą, o KGB (Valstybės saugumo komitetas, buvusi Sovietų Sąjungos specialioji tarnyba) agentai.

Jie sąmoningai tai padarė siekdami supriešinti rusakalbius klaipėdiečius su lietuviais, apkaltinant lietuvius. Tad supraskime, kad panašios provokacijos galimos ir dabartinių įvykių kontekste", - perspėjo V. Čepas.