Startavo XII tarptautinis kultūros festivalis „Inkultūracija“

(1)

Klaipėdoje jau dvyliktą kartą vykstantis tarptautinis festivalis „Inkultūracija“, prasidėjęs rugsėjo 23 dieną, tapo šios savaitės kūrybos ir kultūros epicentru, kurio iki rugsėjo 28 dienos vyksiančių renginių spektras sudomins ne tik knygų mylėtojus, bet ir melomanus bei vizualiųjų menų mėgėjus.

Festivalį organizuojančios Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė dr. Laura Juchnevič sakė, kad „Inkultūracijos“ renginiai kviečia pažvelgti į kultūrą kaip į erdvę, kurioje formuojasi mūsų visuomenės vertybės ir kuriamos bendros ateities vizijos. 

Bibliotekos vadovė tikino, kad sparčiai besikeičiančiame pasaulyje kūryba tampa galinga jėga, gebančia sujungti skirtingas kultūras, vertybes ir idėjas į harmoningą visumą, leidžiančią rasti saugų prieglobstį nerimo ir įtampos kupiname laike.

Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje kūryba tampa galinga jėga, gebančia sujungti skirtingas kultūras, vertybes ir idėjas į harmoningą visumą, leidžiančią rasti saugų prieglobstį nerimo ir įtampos kupiname laike.

Dedikacija rašytojui Rolandui Rastauskui

Festivalį „Inkultūraciją“ muzikos akordais atidarė Vilius Ančeris. Patyriminis renginys „Elektrinis eilėraštis“, dedikuotas Anapilin iškeliavusiam dėstytojui, rašytojui Rolandui Rastauskui, leido susirinkusiems patirti vaizdų ir garsų sintezę, levituoti tarp čia ir ten bei pažvelgti į gyvenimą nuo debesies krašto. 

Tiršti simbolių vaizdai kalbėjo apie laikinumą ir gyvenimo žemėje grožį. Sprogstantis rožės žiedas, linguojantis raudonų aguonų laukas, pražystantys narcizai mėlyno dangaus fone ir kitos gėlės - žydėjo RoRa.

V. Ančerio specialiai šiam renginiui sukurta muzika skambėjo pirmą kartą ir kvietė dalyvius persikelti į kosmoso platybes, o po jų leistis gilyn, į jūros dugną, nuo kurio galima atsispirti, kad vėl pakiltum aukštyn. 

Menininko sukurta atmosfera ištrynė ribas tarp fantazijos ir realybės, leido pasijausti tarsi siurrealistiniame sapne, kur tapo nebeaišku, ar susirinkusieji savo žemiškais ritualais kalbino išėjusį R. Rastauską, ar per vaizdą, garsą, žodį jis kreipėsi į bibliotekoje esančius? „Hello“ - laidiniame ragelyje, „labas“ - mėlynuose, žaliuose, juoduose, baltuose ir raudonuose Viliaus laiduose, įkvėpė gedėti su muzika, bet nepamirštant gyvenimo.

Renginys su tarptautiniu prieskoniu

Antrame festivalio atidarymo renginyje dalyvavo vienas iš pagrindinių tarptautinių svečių, pripažinimo sulaukęs Ukrainoje ir už jos ribų, rašytojas Jurijus Andruchovyčius, kurio kūryba išversta į šešiolika pasaulio kalbų ir apdovanota daugybe premijų - Leipcigo knygų mugės, Hannos Arendt, BBC metų knygos ir kitomis.

Susitikimo su rašytoju J. Andruchovyčiumi metu kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas dalinosi šviesaus atminimo filosofo profesoriaus Leonido Donskio įžvalgomis apie distopijas ir utopijas mūsų miestuose bei pristatė J. Andruchovyčiaus šiais metais lietuvių kalba išleistą romaną „Moskoviada“, kuri yra tarsi veidrodinis atspindys agresyvaus ir dusinančio Rusijos santykio su Ukraina, pateiktas per ukrainiečio poeto Oto ir rusės Galinos meilės istoriją.

J. Andruchovyčius susitikimo metu sakė, kad nors karo akivaizdoje žodis ir net daug žodžių negali nieko pakeisti, tačiau tai, kas yra parašoma tarp eilučių, gali turėti jėgos. Autorius akcentavo, kad Ukrainos kultūros hierarchijoje kova už laisvę yra pati svarbiausia.

Lankytojų atsiliepimai

Baroti galerijos vadovė Andželika Baroti, dalyvavusi abiejuose „Inkultūracijos“ atidarymo renginiuose, teigė, kad festivalio pradžia buvo jautri ir įdomi. 

Galerijos vadovė dalinosi, kad planuoja apsilankyti didžiojoje daugumoje festivalio renginių, tarp kurių akcentavo parodas.

„Itin jautru, prasminga ir gražu, kad pirmasis festivalio atidarymo renginys buvo skirtas Rolandui. Kiek aš žinau, Rastauskas buvo suplanavęs nemažai renginių su Ančeriu per ateinančius du mėnesius. 

O interviu su rašytoju iš Ukrainos yra šių dienų aktualija, todėl svarbu, kaip galvoja Ukrainos intelektualai, kaip jie jaučiasi. 

Nors pristatyta knyga yra ankstesnio laikotarpio, tačiau tinkamai parašytas kūrinys turi laiku nepavaldžias sąsajas su globalinėmis problemomis ir tam tikrą ateities nuspėjamumą“, - sakė A. Baroti.

Klaipėdietė Vita pasakojo, kad dalyvavo tik rašytojo J. Andruchovyčiaus romano „Moskoviada“ pristatymo renginyje, kuris jos lūkesčius ne visai pateisino.

„Inkultūracijos renginiuose dalyvauju ne pirmus metus. Ypač mėgstu pasiklausyti tarptautinių festivalio svečių kūrybos pristatymo. 

Tačiau J. Andruchovyčiaus pokalbis su Aurimu Švedu buvo pernelyg išsitęsęs laike. Pusantros valandos dėmesio išlaikyti po darbo valandų - nemenkas iššūkis. 

Ko gero, pavargau klausytis ne tik aš , bet ir kiti renginio dalyviai, nes tik viena mergina pokalbio metu ryžosi autoriui užduoti klausimą“, - sakė Vita.

Neatskiriama festivalio dalis - knygų mugė

Šešias dienas truksiančios kultūrinės fiestos metu klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami pasinerti į intelektualias diskusijas, išgirsti alternatyvią muziką, pamatyti prancūzų režisieriaus Alberto Dupontelio kino komediją „Sudie, kvailiai“ bei aplankyti tris festivalio metu eksponuojamas parodas - Bernardo Burbos grafikos darbų parodą pagal Kotrynos Zylės romaną „Mylimi kaulai“, Linos Beatos Norkutės parodą „Ryšys“ ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos parodą „Senoji Klaipėdos fotografija“.

Festivalio organizatoriai dalinosi, kad knygų mugė ir šiemet lauks lankytojų, norinčių atrasti naujausius literatūros leidinius. Susipažinti su gerai žinomomis ir nišinėmis leidyklomis bus galima rugsėjo 27-28 dienomis Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos erdvėse.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder