Vaclovas Bagdonavičius: „Žinoma, netapau savo idealo kopija, bet visada stengiausi į jį lygiuotis“

Vaclovas Bagdonavičius (1941.09.02 Gervėnuose (Šiaulių apskritis) – 2020.03. 22 Vilniuje) - retos erudicijos lietuvių mokslininkas, daugiau nei pusšimtį metų kruopščiai darbavosi, šventai tikėdamas, kad Vydūno šviesa, sklindanti iš jo raštų, inspiruos Lietuvos žmones į dvasiškai skaidresnį, laimingesnį ir sveikesnį gyvenimą. 

Todėl nuolat stengėsi sukauptas žinias perduoti tautiečiams.

Išsamiais mokslininko - literatūrologo darbais, savo išleistomis knygomis bei pasišventimu kilniai, švietėjiškai misijai filosofas dr. V. Bagdonavičius subūrė gausų Vydūno kūrybos pasekėjų būrį. 1988 metais jo iniciatyva ir pastangomis Lietuvoje įkurta Vydūno draugija iki šiol sėkmingai tęsia savo veiklą.

Pasiremdamas Mažosios Lietuvos šviesuolio tautinį patriotizmą bei taurų žmoniškumą ugdančiomis idėjomis profesionalus tyrėjas dr. Vaclovas Bagdonavičius savo knygose bei straipsniuose stebėtinai taikliai gebėdavo atskleisti Vilhelmo Storostos Vydūno kilniausius lūkesčius bei viltis. 

Tarkim, viename iš jų - „Vydūnas čia ir dabar“ - pranešime skaitytame 2012 m. kovo 28 d. LR Seime vykusioje Kultūros dienai skirtoje diskusijoje „Kultūros prioritetas visuomenės gyvenime“, filosofas dr. V. Bagdonavičius teigė: 

„Vydūnui atrodė, jog greitai ateis ta diena, kai pasijausime esą „dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai“. 

Mąstytojas įžvelgė priespaudų nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdintoje Lietuvoje tebesant pakankamai daug „jaunatvės pasitikėjimo ir jaunatvės galių“ ir buvo įsitikinęs, kad „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato“. 

Sugebėjusi reikšti tikrąjį žmoniškumą per visas priespaudas ir vargus, tauta nusipelniusi Amžinos Apvaizdos patikėtos kilnios misijos – tuo žmoniškumu paveikti prieštaravimų draskomą pasaulį, o tai misijai atlikti ir esanti suteikta laisvė. 

Vydūnas įstabus ne tiek dėl to, ką ne itin gero matė anuometinės nepriklausomos valstybės gyvenime, o dėl to, kad paaiškino ir tų negerumų priežastis bei visais savo plunksnos darbais ir gyvu žodžiu aiškino, kaip reikia tvarkyti gyvenimą, kad juo būtų realizuojama žmogaus ir tautos gyvenimo prasmė – „siekti tobulesnio žmoniškumo“ ir taip kilti Dievop. 

Žinoma, galime ir nekreipdami dėmesio į tai, kad toks Vydūnas apskritai buvo,  patys ieškoti prasmingos būties siekimo būdų. 

Tačiau pradėję ieškoti,  norom nenorom,  imsime žiūrėti, ką kiti pasaulyje jau yra suradę, ir nelabai ką savo beturėsime pridėti prie to, ką surasime. Ir dar: jeigu įveiksime savo tautinio nevisavertiškumo kompleksą, kuris kažkodėl labai madingas tapo ir dėl kurio visa, kas svetima labiau negu savo vertiname, ir pasižvalgysime po mūsų intelektinio ir dvasinio paveldo lentynas, o ten aptiksime bent šiais laikais išleistus keturis Vydūno raštų tomus (tai toli gražu ne visas šio kūrėjo palikimas) ir į juos pasinersime, pamatysim, kad ten yra toji pati išmintis, kuri iš įvairių pasaulio išminties šaltinių sklinda, tik ji dar tampriai susieta su mūsų tautos realybėmis.

Deja, Vydūno išmintis šiandien ne visiems yra patogi, o ypač nepatogi tiems, kurie stengiasi stiprinti vartotojiškas mūsų visuomenės nuostatas, menkinti dvasinės kultūros svarbą žmogaus gyvenimui. 

Su ta išmintimi ne pakeliui ir tiems, kurie, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nemėgsta  tautinių  vertybių ir jose įžvelgia pavojus modernesnės gyvensenos siekiams bei mūsų valstybės integravimuisi į civilizuotąjį pasaulį.“

dr. Vacys Bagdonavičius. Vydūnas čia ir dabar.

www.alkas.lt  2012-03-29

Dr. Vaclovo Bagdonavičiaus nueito kelio bei kūrybinės veiklos gairės: 

1987 m. filosofijos mokslų kandidatas, 1993 m. humanitarinių mokslų daktaras. 1965 m. baigė Vilniaus universitetą. 1965–1969 m. Vilniaus universiteto tarybos mokslinis sekretorius, 1969–1972 m. aspirantas. 1972–1992 m. dirbo Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės institute moksliniu bendradarbiu, 1992–2008 m. šio instituto direktorius. 

Dėstė Vilniaus Pedagoginiame universitete. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją, iki 2011 m. jai vadovavo, vėliau buvo jos garbės pirmininkas. 

Mokslinio darbo sritys: etikos teorija ir istorija, Lietuvos filosofinės minties istorija, XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Mažosios Lietuvos kultūra. 

Daugiausia dėmesio skyrė Vydūno kūrybiniam palikimui ir jo reikšmei Mažosios Lietuvos dvasiniam gyvenimui tirti. 

Svarbiausi veikalai: monografija Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai (1987), Sugrįžti prie Vydūno: Straipsniai, esė, pokalbiai (2001), Spindulys esmi begalinės šviesos: Etiudai apie Vydūną (2008), monografija Vydūnas (su prof. A. Martišiūte-Linartiene, 2017). 

Parengė ir išleido Vydūno Raštų t. I–IV (1990–1994), Vydūno veikalų apie sveiką gyvenseną rinkinį „Sveikata, jaunumas, grožė“, „Gimdymo slėpiniai“ (1991), Vydūno kūrybos rinktinę rusų kalba „Tikiu šventąja paslaptimi“ (1994). Sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių kultūroje“ (1994). 

Paskelbė apie 150 straipsnių, brošiūrų, recenzijų. Indijos bičiulių draugijos vienas steigėjų (1967), Lietuvos kultūros fondo valdybos, Tautos namų tarybos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys.

Dr. V. Bagdonavičiaus rūpesčiu 1991 metais iš Detmoldo (Vokietija) į Lietuvą buvo pervežti ir Bitėnų-Rambyno kapinaitėse perlaidoti Vydūno palaikai, 1992 m. įrengta Vydūnui skirta ekspozicija Lipės kraštotyros muziejuje Detmolde. 

Su Vydūno draugijos nariais kasmet rengdavo stovyklas, mokslinius-kultūrinius renginius vydūnistikos temomis, tvarkydavo Bitėnų kapinaites. 

Apdovanotas Čikagos Vydūno fondo premija (1992), J. Basanavičiaus premija (2014).

Gerbiami kolegos, klaipėdiečiai, Klaipėdos universiteto studentai, KU „Žemynos" gimnazijos moksleiviai, Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choro dalyviai, mieli Vydūno draugijos nariai, renginio dalyviai!

Jūsų dėmesiui Klaipėdos universiteto bei Vydūno draugijos kultūros renginio: „Žinoma, netapau savo idealo kopija, bet visada stengiausi į jį lygiuotis“ - Skiriama dr. Vaclovo Bagdonavičiaus  (1941.09.02 – 2020.03. 22) penktosioms mirties metinėms – programa ir plakatas.

Planuojamas renginys vyks 2025 m. gegužės mėn. 8 dieną, 17 val. KU Stasio Vaitekūno auloje, Herkaus Manto g. 84   

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Anonsą parengė KU kultūros renginių „Vydūnas-Tautai ir valstybei" moderatorius-režisierius Juozas IVANAUSKAS