Vasariški Palangos sveikyklos etiudai

Regis, jos kurortinis statusas yra ir savotiškas prakeiksmas: visiems neįtiksi, ir ši tendencija vasarvietę persekioja jau kone šimtmetį. Skaitytojams siūlome pasinerti į tarpukario Lietuvos laikų Palangos vasarų aktualijas, nuspalvintas įstabiomis, neretai - iki absurdo juokingomis istorijomis.

Šioje publikacijoje - labai trumpai ėjusių, specialiai leistų kurorto žurnalų „Palangos pliažas“ (1932 m.) ir „Baltijos pliažas“ (1933 m.) apžvalga.

„Kurorto revoliucija“

„Gerbkime persidirbusius! Patys linksmiausi pasauly žmonės tai tie, kurie labiausiai darbų nuvarginti ir nuo pat Naujų Metų pradeda svajoti apie poilsį vasarą. 

© Tarpukariu Palangoje tik vasaros sezonu buvo leidžiami specializuoti žurnalai su pikantiškais vaizdais, erotikos prieskonio nestokojusiomis istorijomis. „Palangos pliažas“ (1932 m.) ir „Baltijos pliažas“ (1933 m.).

Tai neribotų galimumų žmonės. Nuvargęs, poilsio nepasiilgęs žmogus parako neišras, tuo tarpu nuilsėlyj slepiasi tokios jėgos, kad net policija stebisi“, - buvo rašoma „Palangos pliaže“. Redakcija tiesiog primygtinai siūlė lietuvaičiams ilsėtis, ir ne kur kitur, o Palangoje.

Labai savitai šio 34 psl., 1 litą kainavusio žurnalo leidėjai paaiškino, kodėl nusprendė spausdinti periodinį leidinį. Motyvas - informacijos trūkumas su erotikos prieskoniu.

Ta saulė, kur šviečia naktį, vadinasi ne saule, bet mėnuliu arba Maryte.

„Palangoj žiemą gyventojų 2.500, vasarą dveja tiek. Suvažiuoja ir nežino, kur eiti, kur apsigyventi, kelintą valandą eiti maudytis, kelintą gultis <...>, kur surasti kompanijoną, kur gyvenimo draugę, kur vaikščioja žmonos, ieškodamos savo vyrų, ir kur vyrui įdomiausioj pozoj rasti belaukiančią žmoną, netikėtai atvažiavusią iš Kauno.

Visos tos nežinios, tie didžiuliai rūpesčiai, suėję į krūvą, sudaro sąmyšį, arba skandalą, arba, kaip tai Palangoj vadina - kurorto revoliuciją. O čia dar visur, kur tik yra vietos - tamsoj ir šviesoj - slankioja įvairūs neprašyti slunkiai ir protokoluoja į savo durnas galvas <...>," - žodžių į vatą nevyniojo leidėjai.

© Kurortas - tai sezoninis visokių atsitikimų, nuotykių, anekdotų, juoko, dainų, muzikos ir įvairiausių pramogų objektas, apie kurį paskiau vasarotojai parvykę namo su didžiausiu pasitenkinimu pasakoja savo namiškiams. Igno Stropaus nuotr. 1932 m.

Dabartiniais žinių visuomenės laikais sunku suvokti, ką turėjo omenyje žurnalistai, tačiau XX a. 4-ajame dešimtmetyje gandų ir apkalbų skleidimas, panašu, buvo kone stichinio lygio.

„Mes sakom, kad Palanga iš tikrųjų yra įdomi ir slaptinga, tik nereikia gyventi gandais, bet sekti visą eigą savo laiku“, - patarė „Palangos pliažo“ leidėjai.

Vasarotojus reikėjo registruoti namų knygoje ir policijoje, to nepadarius - iki 100 litų bauda.

1933 metais vos kartą pasirodžiusiame žurnale „Baltijos pliažas“ galima įžvelgti panašią retoriką.

„Kurortas - tai sezoninis visokių atsitikimų, nuotykių, anekdotų, juoko, dainų, muzikos ir įvairiausių pramogų objektas, apie kurį paskiau vasarotojai parvykę namo su didžiausiu pasitenkinimu pasakoja net pakartodami savo namiškiams bei pažįstamiems iki nubosta arba iki visai pamisimiršta.

Ten, kur saulė, krištolinio tyrumo oras, vanduo ir švelnus smėlis, kur plaukia daina, juokas ir žavi muzika ir kur vyksta įvairios linksminančios pramogos, skaitoma geriausia poilsio vieta. Kitokio kurorto ir negali būti", - konstatavo Vlado Šaulio leisto žurnalo „Baltijos pliažas" redakcija. Tokiu kurortu buvo Palanga.

© Rekomendacija: kaitinantis saulėje pasėdėti pradžioje tik retkarčiais ir trumpą laiką. Tokiu būdu galima pamažu priprasti ir išvengti nudegimo. Prieš kaitinantis saulėje patartina kūną ištepti tam tikru aliejumi, kremu arba vazelinu. Igno Stropaus nuotr.

„Gerbikime persidirbusius ir nuilsusius žmones. Padėkime eiti jiems sunkias ir atsakingas ilsėjimosi pareigas“, - išmintimi žibėjo žurnalistai.

Nesimaudykite benzine!

Didžiausio šalyje kurorto burmistras dr. Jonas Šliūpas (1861-1944) Palangą vadino ne pramogų ir linksmų nuotykių sostine, o sveikykla, ir galima suprasti kodėl: žmonės buvo viliojami gydyti kūno ir sielos žaizdų.

Tarpukariu akcentuota, kad Palangos oras ir Baltijos jūros vanduo turi gydomosios galios sergantiems anemija (mažakraujyste), sausąja sloga (nosis būna nuolat užgulta, bet iš jos neteka gleivės), nutukimu, vaikų skrupulu (rachitu) ir kt.

Vykti gydytis į Palangą to meto specialistai rekomenduodavo ir tiems, kuriems diagnozuota isterija, sveikatos nerimo sutrikimas hipochondrija (tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdinga nuolatinė liguista baimė susirgti sunkia, mirtina liga arba šventas įsitikinimas, kad ja jau sergama), nervingo pobūdžio vidurių sutrikimas ir kt.

Taigi, nenuostabu, kad vasarotojams būdavo pateikiama įvairi su jų sveikatinimusi susijusi informacija. Kartais - rimta, o kai kada...

„Trumpos suknelės turi betarpį ryšį su sveikata. Suknelės trumpumas yra ne kas kita, kaip ilgas amžius, nes kuo ilgesnis moters amžius, tuo trumpesnė jos suknelė“, - krizeno „Palangos pliažo“ kūrėjai.

Neatsiliko ir „Baltijos pliažas“.

„Tas reikalinga visada ir būtinai atsiminti vasarotojui. 

1. Maudytis geriausia tik vandeny. Kitoks maudymasis dažniausiai kenksmingas, pavyzdžiui, visai nepatartina maudytis denaturate arba benzine. 

2. Valgis pirmiausiai pauostyti, o tik vėliau valgyti.

3. Saulė šildo tik dieną. Ta saulė, kur šviečia naktį, vadinasi ne saule, bet mėnuliu arba Maryte. Todėl nepatariama tų saulių jungti krūvon, nes galima persišaldyti ir gauti sunkią slogą arba apsideginti (visokia prasme).

4. Rūkyti po vandeniu nesveika. Jei jūsų viloj kur nors draudžia rūkyti, pradėkite nuo saldainių, kol pagaliau prieisite prie pypkės. 

5. Svarbiausia, patariama saugoti kojas nuo peršalimo. Tam reikalui patariama į mišką nakčiai einant imt būtinai kokį apklotą ir vengti nuogo kūno", - šmaikštavo žurnalistai.

Greta šio veikiau humoreską primenančio rašinėlio - ir rimta informacija, kaip apsisaugoti nuo nudegimų saulėje.

„Kaitinantis saulėje pasėdėti pradžioje tik retkarčiais ir trumpą laiką. Tokiu būdu galima pamažu priprasti ir nudegimo išvengti. Prieš kaitinantis saulėje patartina kūną ištepti tam tikru aliejumi, kremu arba vazelinu“, - vasarotojų sveikata rūpinosi žurnalo leidėjai. Be kita ko, tarpukariu madingas buvo Alpėse, Tirolyje (dabartinėje Austrijoje), gaminamas graikinių riešutų aliejaus mišinys.

Močiučių Palanga

Sunku pasakyti, ar pedantiškai patalpų vasarotojams nuomotojai laikėsi Vidaus reikalų ministerijos patvirtintų taisyklių, bet apie jas Palangos burmistras dr. J. Šliūpas informavo. Galima svarstyti, jog „močiučių Palanga“ egzistavo ir prieš 90 metų (1932 m. registruoti 463 gyvenamieji namai).

© „Palangoj žiemą gyventojų 2.500, vasarą dveja tiek. Suvažiuoja ir nežino, kur surasti gyvenimo draugę, kur vaikščioja žmonos, ieškodamos savo vyrų, ir kur vyrui įdomiausioj pozoj rasti belaukiančią žmoną, netikėtai atvažiavusią iš Kauno.“

„Kiekvienas namas Palangos mieste privalo turėti namų knygą, kuron įrašomi atvažiavusieji svečiai nors ir dviem ar trim dienoms. Tokie svečiai tuojau įregistruojami policijoje už 1 litą. Kas pasilieka gyventi ar vasaroti ilgiau kaip 3 dienas, ponas ar panelė moka 15 litų sezonui. Šeima mėnesiui moka 20 litų arba sezonui 40 litų“, - rašoma žurnale.

Įdomumo dėlei, 1933 m. 20 litų buvo nemaži pinigai, už kuriuos minėtais metais galėjai nusipirkti 100 kg ruginių miltų duonai kepti, o už 40 litų - 16-17 vištų arba gerą rudeninį švarką (arba prabangesnę suknelę).

J. Šliūpo išplatintoje informacijoje pažymima, kad šeima galėjo atsivežti tik vieną tarnaitę, kuri gaudavo lengvatą.

„Šeimos vienai tarnaitei leista įsiregistruoti užmokant 1 litą sezonui, visos kitos moka kaip atskiras asmuo. Svečiui išvykus namo arba išsikrausčius į kitą butą, namų šeimininkas tuojau arba bent iki rytojaus jį policijoje išregistruoja; kitaip bus baudžiamas už apsileidimą.

Kas laikys vasarotoją ar svečią neįregistravęs namų knygon ir policijon, ir jeigu svečias priešintųsi įregistravimui, tiems būtų surašomas protokolas, ir kaip namų savininkui, taip neklaužadai svečiui gresia pabauda nuo 100 iki 1000 litų", - skelbiama žurnale.

Už 100 litų galėjai nusipirkti du riebius buliukus, o už 1000 litų - 6 melžiamas karves.

Gyvenimas tarpukario Lietuvoje buvo savitas ir kitoniškas, vertinant iš XXI amžiaus perspektyvos. Antai dabar už tokį skelbimą dėl diskriminacijos būtų galima sulaukti skundo, o 1932-ųjų „Palangos pliaže“ redakcija mielai išspausdino: „Palangoje vasaros sezonui skubiai reikalinga jauna, inteligentiška panelė, ne senesnė kaip 20 metų. Prašome siųsti savo trumpą biografiją ir foto. Viską laikysime paslapty.“

Tęsinys - kitame numeryje.