Verslas ir kultūra: mecenatystė - investicija ar išlaidos?
Kodėl ekonomiškai galingos įmonės ne visada tampa ilgalaikėmis kultūros partnerėmis? Ar kultūros įstaigos nemoka verslui parodyti savo kuriamos vertės, o gal pats verslas kultūrą vis dar laiko ne investicija, o išlaidomis?
Apie mecenatystės kultūrą, atsakomybę miestui, vystomą dialogą ir sėkmingų partnerysčių pavyzdžius kalbamės su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Goda Giedraityte, Klaipėdos koncertų salės vadovu Tadu Grabiu, bendrovės „Bega“ valdybos pirmininku Aloyzu Kuzmarskiu bei „VMG grupės“ įkūrėju ir vieninteliu akcininku Sigitu Paulausku.
Kartu didžiuotis premjeromis
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė sako, kad mecenatystės ir kultūros rėmimo tradicijos dar formuojasi, tad jų potencialas dar nėra iki galo išnaudotas.
„Esame miestas, kuriame susitelkusi stipri pramonė, uosto ir logistikos sektorius, tačiau kiekviena įmonė turi savo vertybes ir prioritetus. Vieni renkasi remti kultūrą, kiti - sportą, socialines iniciatyvas ar padeda tiems, kuriems to labiausiai reikia. Visi šie pasirinkimai yra prasmingi, reikalingi ir verti pagarbos“, - sako G. Giedraitytė.
Verslo ir kultūros bendruomenės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti gana nutolusios viena nuo kitos, tačiau bendri projektai leidžia atrasti bendrų interesų.
Anot jos, teatras vertina visas paramos formas - nuo finansinės paramos iki įvairių paslaugų, kurios prisideda prie kultūros projektų įgyvendinimo. „Mums svarbus kiekvienas rėmėjas, nes už kiekvieno indėlio slypi pasitikėjimas mūsų veikla ir kuriama verte“, - pabrėžia teatro vadovė.
Pasak G. Giedraitytės, didžiausią vertę kuria ilgalaikis bendradarbiavimas. „Man atrodo, kad svarbiausia yra ne vien finansinė parama, o partnerystė. Kai skirtingų sričių žmonės ir organizacijos susitelkia vardan bendro tikslo, atsiranda galimybė sukurti daugiau nei atskirai.
Verslo ir kultūros bendruomenės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti gana nutolusios viena nuo kitos, tačiau bendri projektai leidžia atrasti bendrų interesų, pažinti vieniems kitus ir kartu kurti vertę miestui, regionui ir visai Lietuvai. O nusileidus spektaklio ar koncerto scenos uždangai - galime kartu didžiuotis!“ - teigia ji.
Vadovė akcentuoja, kad kultūra turi išskirtinę galią telkti žmones ir kurti naujus ryšius tarp skirtingų bendruomenių. „Kai įmonė prisideda prie spektaklio ar kito kultūrinio projekto gimimo, jos darbuotojai natūraliai tampa šios istorijos dalimi - domisi kūriniu, ateina į teatrą, atranda naujas patirtis. Taip plečiasi ir mūsų auditorija, atsiranda naujų susitikimų, pokalbių ir ryšių“, - sako G. Giedraitytė.
Ji taip pat pabrėžia, kad šiandien, kai visuomenė tampa vis vienišesnė, bendrų projektų ir partnerystės svarba tik auga. „Labai džiaugiamės, kad mūsų spektakliai atranda savo globėjus ir partnerius. Miuziklo „Mamma Mia!" didysis rėmėjas - „Limarko grupė", barokinės operos „Julijus Cezaris" - „VMG grupė", o būsimos premjeros „Karmen" - „Klaipėdos monolitas". Tai ne tik parama konkretiems kūriniams, bet ir bendras kelias, kuriuo einame kartu, siekdami žiūrovams dovanoti profesionalų, kokybišką kultūrinį turinį“, - pažymi teatro vadovė.
Anot jos, bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms - tiek kultūros įstaigoms, tiek verslui. „Esame dėkingi savo partneriams ir džiaugiamės galėdami prisidėti ir prie jų matomumo bei žinomumo“, - sako G. Giedraitytė.
Vien logotipo viešinimo nebeužtenka
Klaipėdos koncertų salės vadovas Tadas Grabys teigia, kad Klaipėda turi gražių mecenatystės pavyzdžių, tačiau nuosekli ir stipri kultūros rėmimo tradicija dar nėra susiformavusi.
„Turime verslų, kurie prisideda prie pavienių iniciatyvų, tačiau sistemingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo vis dar trūksta“, - sako jis, pabrėždamas, kad ekonomiškai stiprus uostamiestis dar neišnaudoja savo potencialo kultūros srityje.
Kultūros finansavimas neturėtų būti vertinamas kaip išlaidos, o kaip ilgalaikė investicija į miesto konkurencingumą.
Anot jo, kultūros rėmimas neturėtų būti suprantamas kaip vienkartinė parama: „Norėtųsi, kad kultūros rėmimas būtų suvokiamas ne kaip vienkartinė parama ar labdara, o kaip investicija į miesto tapatybę, patrauklumą ir žmonių gyvenimo kokybę.“
Kalbėdamas apie Klaipėdos, kaip pramonės ir logistikos centro, situaciją, T. Grabys pažymi, kad verslo indėlis į kultūrą ne visada atitinka ekonominį svorį.
„Klaipėdoje veikia didelės, tarptautiniu mastu sėkmingos įmonės, tačiau jų indėlis į miesto kultūrinį gyvenimą nėra proporcingas jų ekonominiam svoriui“, - teigia jis, pridurdamas, kad kultūra kuria nematomą, tačiau esminę miesto vertę: „Kultūra kuria tai, ko neįmanoma išmatuoti vien finansiniais rodikliais: miesto įvaizdį, bendruomeniškumą, talentų pritraukimą, emocinį ryšį su vieta… Todėl kultūros finansavimas neturėtų būti vertinamas kaip išlaidos, o kaip ilgalaikė investicija į miesto konkurencingumą.“
Pasak jo, vienas iš pasyvesnio verslo įsitraukimo veiksnių - dar tik formuojama mecenatystės kultūra ir ribotas požiūris į kultūros vertę.
„Daugelis įmonių socialinę atsakomybę vis dar pirmiausia sieja su sportu, socialinėmis iniciatyvomis ar švietimu“, - sako T. Grabys, pridurdamas, kad kultūros organizacijos taip pat ne visada geba aiškiai įvardyti partnerystės naudą: „Kartais prašoma tiesiog paremti renginį, tačiau neparodoma, kokią vertę partneris gaus mainais.“
Jo teigimu, šiandien nebeužtenka vien matomo logotipo - reikalingos ilgalaikės, abipusės partnerystės.
Vertindamas atsakomybių pasiskirstymą, jis pabrėžia, kad problema slypi abiejose pusėse: „Kultūros organizacijos turi geriau suprasti verslo poreikius, kalbėti apie poveikį, auditorijas, matuojamus rezultatus, tačiau ir verslui verta plačiau pažvelgti į kultūrą.“
Anot jo, kultūra prisideda ne tik prie miesto identiteto, bet ir prie ekonominės aplinkos patrauklumo, todėl investicijos į ją yra investicijos į patį miestą, kuriame žmonės nori gyventi ir dirbti.
Apibendrindamas T. Grabys teigia, kad sėkmingiausios partnerystės gimsta iš bendro tikslo, o ne vien finansinio sandorio: „Mano patirtis rodo, kad sėkmingiausios partnerystės gimsta tuomet, kai abi pusės mato bendrą tikslą, o ne vien finansinį sandorį.“
Jo įsitikinimu, verslo ir kultūros bendradarbiavimas turėtų tapti nuolatine miesto raidos dalimi: „Stiprus miestas neatsiranda vien iš ekonominių rodiklių. Jį kuria ir kultūra“, - sako jis, ragindamas kultūros mecenatystę matyti kaip natūralią investiciją į Klaipėdos ateitį.
Pareiga pasirūpinti Klaipėdos kultūra
„Klaipėda istoriškai augo kaip miestas, kuriame verslas, uostas ir kultūra veikia išvien“,- sako kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis. „Prisiminkime šviesaus atminimo miesto vadovo Alfonso Žalio laikus. Tuomet buvo kryptingai kuriama miesto kultūrinė aplinka - į Klaipėdą buvo kviečiami menininkai, jiems sudaromos sąlygos dirbti ir kurti. Tai buvo išmintingas požiūris, rodantis, kad kultūra yra miesto tapatybės pagrindas. Manau, kad šis paveldas gyvas ir šiandien, nors jį vis dar galėtume stiprinti ir labiau puoselėti.“
A. Kuzmarskis pabrėžia, kad mecenatystė nėra vien finansinė parama: "Tai kuria miesto tapatybę ir stiprina jo išskirtinumą. Konkrečiai mūsų šeimai ir kompanijai kultūros rėmimas, istorinių Lietuvai nusipelniusių asmenybių atminimo įamžinimas visada buvo savaime suprantama atsakomybės miestui dalis.
Daugelį metų remiame Klaipėdos dramos teatrą ir Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, prisidedame prie jų veiklos ir svarbiausių iniciatyvų.
Esame įsteigę teatro apdovanojimą „Mūza“, kuris jau tapo gražia Klaipėdos kultūrinio gyvenimo tradicija ir yra pavyzdys, kaip verslas gali padėti įvertinti ir pagerbti ne apskritai meną ar kultūrą, o konkrečius žmones, kurie kuria tą kultūrinį miesto veidą. Tokie dalykai kuria tęstinumą ir leidžia žmonėms jausti, kad verslas yra ne stebėtojas iš šalies, o aktyvus miesto gyvenimo dalyvis", - sako jis.
Vis dėlto, A. Kuzmarskio teigimu, ekonominė miesto galia dar ne visada atsispindi kultūros finansavime. „Visada norėtųsi, kad kultūrai būtų skiriama daugiau dėmesio ir lėšų“, - pripažįsta jis, tačiau pabrėžia, kad verslas veikia sudėtingomis sąlygomis ir turi daug kitų investicinių prioritetų.
Nepaisant to, jis mato kultūros svarbą miesto ateičiai: „Esu įsitikinęs, kad stiprus miestas negali remtis vien ekonominiais rodikliais. Kultūra yra tai, kas suteikia miestui išskirtinumą. Klaipėda turi visas galimybes būti ne tik stipriu pramonės ir logistikos centru, bet ir vienu svarbiausių šalies kultūros miestų. Tam reikalingas bendras savivaldos, kultūros bendruomenės ir verslo supratimas, kad šios sritys viena kitą papildo, o ne konkuruoja tarpusavyje...“
Kalbėdamas apie verslo įsitraukimą, A. Kuzmarskis teigia, kad priežastys, kodėl dalis įmonių remia kultūrą pasyviau, yra įvairios - nuo prioritetų iki aiškios partnerystės stokos: „Kartais tiesiog trūksta aiškios partnerystės vizijos arba nėra pakankamai informacijos apie konkrečių kultūros projektų tikslus ir jų kuriamą vertę, o kai kuriais atvejais kuriami ar sukurti projektai nėra patrauklūs ar net priimtini didesnei daliai žiūrovų. Tačiau matau ir pozityvių pokyčių. Vis daugiau verslo organizacijų suvokia, kad kultūra nėra vien laisvalaikis ar pramoga...“
Mecenatystė nėra vienkartinė akcija ar reklamos projektas. Tai požiūris į savo miestą ir atsakomybė už jo ateitį.
„Bega“ valdybos pirmininkas sako, kad kultūros sektorius turi aiškiau komunikuoti savo vertę: „Kultūros organizacijos šiandien turi mokėti kalbėti verslui suprantama kalba - aiškiai parodyti savo tikslus, auditoriją, kuriamą poveikį ir partnerystės naudą. Verslas turi suprasti, kad kultūra nėra vien reprezentacija ar papildoma veikla. Tai investicija į žmonių gyvenimo kokybę, į miesto patrauklumą ir jo ilgalaikę raidą.“
Anot A. Kuzmarskio, geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai abi pusės veikia kaip partneriai, o ne rėmėjas ir paramos gavėjas: „Mecenatystė nėra vienkartinė akcija ar reklamos projektas. Tai požiūris į savo miestą ir atsakomybė už jo ateitį.“
Apibendrindamas „Bega“ valdybos pirmininkas akcentuoja miesto tapatybę ir kryptį: „Klaipėda visada buvo atvira, kūrybinga ir jūrinė. Todėl mūsų pareiga yra rūpintis ne tik jos ekonomine galia, bet ir kultūrine gyvybe.“
Svarbus abipusis ryšys
Vienintelis „VMG grupės“ akcininkas ir įkūrėjas Sigitas Paulauskas įsitikinęs, kad Klaipėda turi gilias mecenatystės tradicijas, tačiau jos nėra savaime suprantamos - jas būtina nuolat puoselėti ir stiprinti.
„Mes, kaip įmonių grupė, šias tradicijas palaikome jau daugiau nei 30 metų. Čia yra stiprių mecenatystės pavyzdžių, tačiau tradicija nėra baigtinis procesas - ją reikia formuoti ir auginti nuolat. Mecenatystė kyla iš visuomenės ir verslo brandos, iš noro dalintis, o ne iš prievolės. Klaipėdoje šis bendruomeniškumo ir solidarumo jausmas egzistuoja, tačiau potencialo augti ir stiprinti šį abipusį ryšį tarp verslo ir kultūros bendruomenės neabejotinai yra“, - sako S. Paulauskas.
Anot jo, stipri pramonė ir ekonominė galia yra svarbus miesto pagrindas, tačiau ilgalaikė regiono sėkmė neįmanoma be kultūrinio ir socialinio kapitalo.
„Verslas negali veikti izoliuotai - parama kultūrai, menui ar švietimui suteikia miestui emocinę vertę ir kuria aplinką, kurioje žmonės nori gyventi ir dirbti. Jei šiandien matome atskirtį tarp ekonominių rezultatų ir kultūros finansavimo, tai rodo, kad turime aktyviau pereiti prie socialiai atsakingo verslo modelio.
Vadovaujamės principu, kad negalima tikėtis gauti iš regiono, jei pats jam nieko neduodi, todėl ekonomiškai stiprios organizacijos turėtų padėti kurti bendrą gerovę“, - pabrėžia S. Paulauskas.
Anot S. Paulausko, verslo pasyvumas remiant kultūrą dažnai kyla iš trumpalaikio požiūrio, kai parama vertinama tik per tiesioginės komercinės grąžos prizmę. Tačiau kultūriniai projektai kuria kitokią - ilgalaikę ir nematerialią - vertę: stiprina bendruomenes, skatina kūrybiškumą, inovacijas ir prisideda prie socialinio stabilumo.
„Kad didysis verslas aktyviau įsitrauktų į kultūros rėmimą, reikalingas strateginis lūžis mąstyme - supratimas, jog mecenatystė nėra vien labdara. Tai investicija į visuomenės brandą, kurios dalimi yra ir pats verslas“, - pabrėžia pašnekovas.
Paklaustas, ar didžiausia problema slypi kultūros organizacijų gebėjime kurti partnerystes su verslu, ar verslo požiūryje į kultūrą, S. Paulauskas teigia, kad atsakomybė tenka abiem pusėms.
„Verslui kartais vis dar trūksta platesnio požiūrio, kad investicija į kultūrą grįžta per stipresnę, labiau išsilavinusią visuomenę. Kita vertus, sėkmingam bendradarbiavimui reikalingi bendri sąlyčio taškai. Kai kultūros organizacijos sugeba atpažinti ir parodyti šias vertybines ar koncepcines sąsajas, verslui tampa daug lengviau priimti sprendimą įsitraukti“, - sako S. Paulauskas.
Kad didysis verslas aktyviau įsitrauktų į kultūros rėmimą, reikalingas strateginis lūžis mąstyme - supratimas, jog mecenatystė nėra vien labdara. Tai investicija į visuomenės brandą, kurios dalimi yra ir pats verslas.
Kalbėdamas apie savo asmeninį požiūrį į mecenatystę, S. Paulauskas pabrėžia, kad tai - vienas svarbiausių brandžios visuomenės požymių. „Mano požiūris labai aiškus: mecenatystė yra brandžios visuomenės pamatas. „VMG grupės" patirtis rodo, kad ilgalaikiai, nuoseklūs projektai - nesvarbu, ar tai būtų partnerystė su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, ar Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, parodos Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, parama Baroti galerijai ar pavienių kūrėjų palaikymas - įmonei suteikia neįkainojamos vertės.
Tai ne tik ugdo mūsų socialinę atsakomybę, bet ir leidžia būti pozityvių pokyčių dalimi. Verslo ir kultūros bendradarbiavimas yra abipusis ryšys: mes padedame puoselėti kultūros paveldą ir skatinti kūrybiškumą, o kultūra mums nuolat primena apie platesnę mūsų veiklos misiją“, - sako S. Paulauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą