Vilniaus knygų mugėje – dėmesys gimtajai kalbai ir jos istorijai

„Naujausius darbus ir tyrimus pristatysime ne tik kolegoms mokslininkams, bet ir šalies visuomenei. Mums svarbu užmegzti pokalbį su žmonėmis, o ypač su skaitančiąja visuomenės dalimi. Ketiname aptarti jai rūpimus klausimus ir pasidalyti naujausiomis gimtosios kalbos tyrinėjimų aktualijomis“, – sako LKI direktorė Albina Auksoriūtė.

„E. kalba“ – atnaujinta skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių sistema

Vasario 24 d. 15 val. LKI renginių ciklas startuos skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių sistemos nuotoliniu pristatymu. Renginio dalyvės – dr. Aurelija Gritėnienė, dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė, Agnė Aleksaitė ir renginio vedėja dr. Rita Miliūnaitė – supažindins su lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos „E. kalba“ (https://ekalba.lt) ypatumais, su joje integruotais naujais žodynais, papasakos apie naujai sukurtas paslaugas.

„Pristatysime naujus skaitmeninius kalbos išteklius ir paslaugas „E. kalbos“ sistemoje.

Parodysime, kaip greitai ir patogiai ieškoti reikalingos informacijos, kaip skaitmeniniai ištekliai susiję tarpusavyje ar susieti su kitų kalbų žodžių prasmių tinklais. „E. kalba“ atveria beribį kalbos pasaulį, todėl tikimės, kad čia nuolat lankysis vertėjai, rašytojai, žiniasklaidininkai, mokslininkai, mokytojai ir mokiniai, dėstytojai ir studentai bei tie, kurie domisi lietuvių kalba, jos vartojimo ypatumais ir naujovėmis.

Renginyje lauksime visų, susidomėjusių atnaujintąja skaitmeninių išteklių sistema“, – pasakoja LKI mokslininkė ir renginio vedėja dr. Rita Miliūnaitė.

Dvi naujos knygos, skirtos Povilui Frydrichui Ruigiui

Vasario 25 d. 11 val. bus pristatytos dvi knygos, parengtos dr. Onos Aleknavičienės ir akad. prof. habil. dr. Grasildos Blažienės: monografija „Povilas Frydrichas Ruigys“ ir kritinis jo gramatikos „Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick, 1747“ leidimas.

Tai pirmoji monografija lietuvių kalbotyros istorijoje, parašyta apie senųjų gramatikų autorių ir jo veikalą. Kritinis gramatikos leidimas mokslo reikmėms išleistas taip pat pirmą kartą.

Renginyje bus pasakojama apie visą Ruigių šeimą, rodomi Vokietijos ir Latvijos archyvuose rasti dokumentai, supažindinama su gramatikos kūrimo metodika.

Kalbotyros paveldo tyrimai aktualūs ir dabarties kalbotyrai, tebeieškančiai balanso tarp gramatikos kaip mokslo šakos ir praktinio jos poveikio visuomenei. Pasakojimas apie lituanistinę Ruigių veiklą bus įdomus Mažosios Lietuvos istorijos, kultūros ir kalbos tyrėjams.

„Lietuvos vietovardžių žodyno“ tęsinys

Šis renginys, vyksiantis vasario 25 d. 12 val., skirtas ne tik mokslo, bet ir plačiajai visuomenei. Jame autoriai supažindins su svarbiausiais IV tome pateiktų ir išanalizuotų lietuvių vietovardžių kilmės, semantikos bruožais, kalbės apie mūsų tautos santykio su aplinka atspindžius vietų varduose.

Taip pat bus prisiminta į žodyną sudėtų vietovardžių surinkimo istorija. Planuojama ir diskusija apie tolesnes šio darbo rengimo ir leidybos formas.

Monografija apie Pranciškų Skoriną

Šiemet minint 500-ąsias spaudos pradžios metines, LKI kartu su Prahos lingvistų būreliu Knygų mugei parengė ypatingą dovaną, skirtą pirmajam Lietuvos leidėjui atminti.

Prieš dvejus metus knyga „Pranciškaus Skorinos portretas“ sulaukė tokio didžiulio skaitytojų susidomėjimo, kad diktatoriškas režimas uždraudė ją platinti Baltarusijoje kaip pavojingą ir destruktyvią.

Praėjusiais metais pasirodė antrasis (pataisytas ir papildytas) šios knygos leidimas, o dabar – jos vertimas į lietuvių kalbą. Monografijos pristatyme bus kalbama apie LDK spausdintinės knygos ištakas Prahoje, pirmąjį lietuvių Renesanso epochos portretą. Renginyje pirmą kartą visuomenei bus pristatytas reikšmingas ir iki šiol nežinomas Lietuvos knygos meno paminklas, kuris nuo 1517 m. nenutrūkstamai gyvuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės oikumenoje.

Renginį moderuos dr. Sigitas Narbutas, dalyvaus Prahos lingvistų būrelio prezidentas, lituanistas habil. dr. Tomášas Hockovecas (Praha), P.Skorinos darbų tyrėja dr. Olga Šutova (Paryžius) ir leidėja Kamilė Kalibataitė. Kino salėje vasario 25 d. 13 val. jiems asistuos knygos autorius doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas.

Leidiniai, skirti tarmėms

Vasario 25 d. 13 val. vyks „Tarmių tekstyno“ leidinių pristatymas, kuriame dalyvaus LKI atstovės dr. Rima Bakšienė, dr. Asta Leskauskaitė ir dr. Rūta Kazlauskaitė. Jos pristatys naujas knygas – „Grinkiškių apylinkių tekstus“, „Lenkijos lietuvių šnektų tekstus“, „Vištyčio apylinkių tekstus“. Šių knygų rinkiniu, susidedančiu iš knygos ir elektroninės laikmenos, bus pristatyta vakarų aukštaičių šiauliškių pietinės dalies Grinkiškio apylinkių kalba.

Diskusijos aktualiomis temomis

Vasario 25 d. 15 val. Rašytojų kampe vyks diskusija, kurioje dalyvaus akad. prof. habil. dr. Gr. Blažienė, Algirdas Saudargas, dr. Paulius Saudargas, prof. Naglis Kardelis. Taip pat bus mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica 84“ pristatymas. Kiekvienas šio mokslinio žurnalo numeris atskleidžia, kokias mintis, įžvalgas ir išvadas, drauge ir pareigas mokslui puoselėja ir skaitytojams palieka mokslo straipsnių autoriai. Renginiai skirti Algirdo Vaclovo Patacko atminimui.

Trečiąją knygų mugės dieną, vasario 26 d. 16 val., Lietuvos Konstitucijos ir Valstybinės kalbos šimtmečio sukakties proga vyks pokalbis „Šimtmečio akivaizdoje: žmogus kalbai ir kalba žmogui“.

Pokalbyje dalyvaus dr. Sigitas Narbutas, dr. Olga Mastianica, Vaidas Jauniškis ir prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.

Renginio dalyviai diskutuos, ar kalba pati savaime gebės apsivalyti nuo peršamų dirbtinių formų (pvz., žmoga), ar toleruodami tik tris svetimas raides nedarkome kitų kalbų.

Renginio metu taip pat bus pristatoma prof. habil. dr. D. Mikulėnienės mokslo studija „Lietuvių kalbos instituto istorija 1: lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizacija“.

Lietuvių kalbos institutas išleistas knygas pristatys savo stende, trečiojoje salėje.