XIV festivalis „Tautinių kultūrų diena“: dvi dienos kultūrų, skonių ir bendrystės Klaipėdoje

Jau gegužės 22-23 dienomis Teatro aikštė ir Turgaus gatvė prisipildys spalvų, muzikos ir šurmulio - vyks XIV tarptautinis festivalis „Tautinių kultūrų diena“. 

Renginio lankytojų lauks ne tik įspūdingi vietos bei užsienio kolektyvų pasirodymai, tautinių tradicijų pristatymai, bet ir skaniausio plovo virimo konkursas. Tačiau svarbiausia šio Klaipėdos miesto savivaldybės finansuojamo renginio žinutė - bendrystė, kviečianti susiburti, bendrauti, ragauti ir pažinti vieniems kitus.

Plačiau apie artėjantį festivalį, tautinių bendrijų vaidmenį mieste bei kultūrų dialogo svarbą pasakoja Klaipėdos miesto Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.

Kokia yra pagrindinė Klaipėdos miesto Tautinių kultūrų centro misija ir kaip ją įgyvendinate per savo organizuojamas šventes bei renginius?

Tautinių kultūrų centro misija - padėti, įgalinti, skatinti ir suteikti sąlygas Klaipėdos miesto tautinių mažumų bendruomenėms integruotis į miesto bei šalies gyvenimą, puoselėti gyventojų tautinę toleranciją ir daugiataučio miesto įvairių kultūrų tradicijas. Jeigu dar konkrečiau - saugoti miesto tautinių mažumų identitetą ir kartu tiesti tiltus tarp skirtingų bendruomenių. 

Siekiame, kad kiekvienos tautos atstovas, gyvenantis Klaipėdoje, jaustųsi gerbiamas, o įvairių tautų tradicijos turtintų bendrą miesto kultūrinį gyvenimą.

Šį tikslą geriausiai įgyvendiname per gyvą santykį - organizuodami festivalius, koncertus, parodas, sekmadieninių mokyklų veiklą, edukacijas ir vasaros stovyklas. Renginiai tampa ta unikalia erdve, kurioje teorinė pagarba kitai kultūrai virsta praktiniu pažinimu.

Kultūra yra geriausia bendravimo priemonė, kuriai nereikia vertėjo, emocinis ryšys gimsta per gyvą patirtį - pamačius gražų šokį ar paragavus tradicinio patiekalo.

Klaipėda istoriškai yra atviras, daugiakultūris miestas, kuriame darniai sugyvena daug skirtingų tautybių žmonių. Ryškiausias šios bendrystės pavyzdys - jau gegužės 22-23 dienomis Teatro aikštę ir Turgaus gatvę nuspalvinsiantis XIV tarptautinis festivalis „Tautinių kultūrų diena“.

Ko reikia, kad skirtingos kultūros žmonės Klaipėdoje ne tik gerai sugyventų, bet ir švęstų kartu?

Tam reikia trijų pagrindinių dalykų - atvirumo, smalsumo ir saugios bendros erdvės. Sugyventi galima ir tiesiog mandagiai sveikinantis, tačiau norint švęsti kartu, būtina peržengti nežinomybės barjerą.

Kultūra yra geriausia bendravimo priemonė, kuriai nereikia vertėjo, emocinis ryšys gimsta per gyvą patirtį - pamačius gražų šokį ar paragavus tradicinio patiekalo. Bendros šventės pas mus pavyksta todėl, kad mes neakcentuojame skirtumų - mes švenčiame tą įvairovę, kuri mus visus praturtina.

Kuo išskirtinis XIV tarptautinis festivalis „Tautinių kultūrų diena“, kad į jį verta atsivesti ne tik šeimos narius, draugus, bet ir kaimynus?

Šis festivalis išskirtinis tuo, kad jis leidžia pažinti įvairias kultūras neišvykstant iš Klaipėdos senamiesčio. Tai nėra uždaras bendruomenių susibūrimas - tai visiškai atviras, nemokamas renginys visiems, kurį finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. 

Į šventę tiesiog būtina atsivesti ir draugus, ir kaimynus, nes viena iš didžiųjų šių mūsų miesto temų yra bendrystės stiprinimas.

Mūsų šventė suburs tautinių bendrijų atstovus ir amatininkus iš Lietuvos, Latvijos bei Lenkijos. Tai ideali, neįpareigojanti erdvė neformaliai bendrauti, kartu atrasti dar neragautus skonius, pasisemti geros nuotaikos iš gyvos muzikos ir tiesiog pasidžiaugti pavasariu pačioje miesto širdyje.

Kokie šių metų festivalio akcentai labiausiai nustebins ar pradžiugins lankytojus? Kuo labiausiai bandysite pavergti žmonių širdis - kvapais iš virtuvių, muzika, šokiais ar spalvingomis tradicijomis?

Stengiamės festivalyje pristatyti kiek įmanoma įvairesnių tautų ir kultūrų, o klaipėdiečius ir miesto svečius labai kviečiame pasinaudoti proga ir čia pat,, Klaipėdoje susipažinti, paragauti, paliesti, pašokti ar tiesiog pabendrauti su kitų tautų atstovais. 

Šiemet paruošėme spalvingą programą, scenoje pasirodys Klaipėdos tautinių bendrijų kolektyvai, turėsime svečių iš Vilniaus krašto ir net Sakartvelo.

Šeštadienį Teatro aikštė virs tikru skonių uostu, kuriame vyks plovo virimo konkursas. Šis kvapnus tradicinis patiekalas bus gaminamas tiesiog po atviru dangumi. Dėl skaniausio plovo titulo varžysis uzbekai, Lietuvos sirai ir totoriai, o lankytojai galės patys įvertinti šiuos skonius. Esu tikra, kad verta ateiti ir paragauti!

O ką ši šventė reiškia tautinių bendrijų žmonėms - ar tai labiau tradicijų saugojimas, ar tiesiog proga pabūti kartu ir pasidžiaugti savo kultūra? Kodėl tokios šventės svarbios miestui?

Vakar, gegužės 21 d., Lietuvoje buvo minima Tautinių bendrijų diena, pabrėžiant istoriškai susiformavusį šalies daugiakultūriškumą ir pagarbą skirtingoms tautinėms tapatybėms. Ši diena įteisinta siekiant įprasminti tautinių bendrijų indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą, kultūrinį gyvenimą ir visuomenės raidą. 

Tautinių bendrijų dienos ištakos siejamos su tarptautiniais kultūrų įvairovės principais ir UNESCO deklaracijomis, pabrėžiančiomis kultūrų įvairovės, dialogo ir tolerancijos svarbą.

Lietuvoje ši diena tapo ne tik proga pagerbti tautines bendrijas, bet ir paskata stiprinti tarpusavio supratimą, mažinti atskirtį ir kurti atviresnę visuomenę. Nuo pirmadienio visoje Lietuvoje prasidėjo Tautinių bendrijų dienos minėjimo savaitė - laikotarpis, skirtas pagerbti ir įprasminti šalies daugiakultūrį paveldą bei tautinių bendrijų indėlį į valstybės raidą.

Visą savaitę Lietuvoje vyksta renginiai, skirti šiai dienai paminėti. Jų metu visuomenė kviečiama dalyvauti diskusijose, susitikimuose, edukaciniuose bei kultūriniuose renginiuose, skirtuose stiprinti tarpusavio supratimą ir dialogą.

Vakar Vilniuje dalyvavau iškilmingoje tradicinėje Tautinių mažumų Departamento prie LR Vyriausybės surengtoje ceremonijoje Šv. Kotrynos bažnyčioje, kur buvo apdovanoti ir mūsų bendruomenės nariai: latvių bendruomenės pirmininkas Gotfridas Tapinas, Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugijos „Azeris“ narė Rena Mamadova ir Baltarusių bendruomenės „Krynica“ narė Irina Simačiova.

Taigi, ši šventė turi labai gilią prasmę. Klaipėda istoriškai visada buvo daugiakultūris miestas. Šimtmečius čia susikirsdavo prekybos keliai, kūrėsi skirtingų tautybių bei tikėjimų amatininkai, pirkliai ir jūrininkai, kurie kartu kūrė unikalų miesto charakterį. 

Šiandien mes ne pradedame kažką naujo, o tiesiog tęsiame ir puoselėjame šį istorinį uostamiesčio identiteto pamatą.

Mūsų renginys gimsta bendrų pastangų dėka, palaikant ir finansuojant Klaipėdos miesto savivaldybei ir Tautinių mažumų departamentui prie LR Vyriausybės. Renginio partneris - AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Jei reikėtų vienu sakiniu įtikinti žmogų ateiti į šventę - ką jam pasakytumėte?

Šiemet festivalis garsiai taria savo šūkį - „Čia susitinka kultūros“. Ateikite į Teatro aikštę, nes miestas nubunda ne tada, kai jame visi kalba viena kalba, o kai skirtingos kultūros lyg upės suteka į vieną miestą, paversdamos jį gyvu ir atviru pasaulio uostu. Visų laukiame!