„Žaisminga, magiška, sapniška“ – aktoriai apie pirmąją sezono premjerą Klaipėdos dramos teatre

Apie daiktų tironiją kalbančio spektaklio premjera vyks jau rugsėjo 18 d. Jame absurdo teatro tradicija susitinka su šiuolaikinio lėlių ir objektų teatro, šiuolaikinio cirko, intermedialaus, technologinio ir vizualinio teatro sprendimais, to rezultatas – itin kūrybiškai sukonstruotas spektaklio pasaulis, leisiantis žiūrovams ne tik patirti nuostabos jausmą, bet ir iš realybės dėsnių išsivadavusioje erdvėje atrasti kiekvienam atpažįstamas temas. 

Spektaklyje vaidina keturi Klaipėdos dramos teatro aktoriai: Jonas Baranauskas, Kamilė Andriuškaitė, Karolis Norvilas ir Liudas Vyšniauskas, pradėdami paskutinį repeticijų etapą, jie dalinosi mintimis apie būsimą kūrinį.

Spektaklyje vaizduojama situacija apgaulingai kasdieniška – į butą atsikrausto naujas nuomininkas (akt. Jonas Baranauskas), jį pasitinka namsargė (akt. Kamilė Andriuškaitė), o perkraustyti visą mantą padeda nešikai (akt.: Karolis Norvilas ir Liudas Vyšniauskas). Bet kasdieniškumas ima greitai bliūkšti – nuomininko daiktų srautas milžiniškas ir sunkiai suvaldomas, o jie patys niekaip nesutinka būti tyliais ir santūriais žmogaus gyvenimo palydovais. 

Nuomininko vaidmenį kuriantis J. Baranauskas pasakojo, kad jau kurį laiką neteko dalyvauti pastatyme, atsiremiančiame į labai tvirtą, modernia klasika laikomą dramaturgiją, tad vien tai jam teikia nemažai džiaugsmo, „pati pjesė iš pirmo žvilgsnio pasirodė sausoka, bet kai pradėjome į ją gilintis su režisieriumi, kalbėti apie jos tūrį, apie joje veikiančių daiktų tūrį – ji staiga labai išsiplėtė. 

Labai įdomu dirbti su „Naujuoju nuomininku“, turime spektaklį, bet šalia jo dar yra didžiulis istorijos, biografijos, kultūros laukas, kuriame apsijungia įvairios kitų E. Ionesco kūrinių nuorodos, kafkiškos nuotaikos elementai ir galiausiai atrodo, kad iš to pirmu žvilgsniu paprasto dalyko gimė labai įdomus pasaulis, kupinas smagaus intelektualumo, geros kultūros. 

Prie viso to prisideda muzika, poetiškumas, objektų teatras, cirko elementai. Manau, kad žmonėms bus labai įdomu stebėti šį spektaklį, jo įvairiaformį naratyvą – jame daug garso, dizaino, objektų, lėlių teatro, video, medijų, o viską gaubia gerai jaučiama, bet sunkiai apčiuopiama senojo teatro dvasia“.

Namsargę scenoje įkūnijanti Kamilė Andriuškaitė papildė kolegą pridurdama, jog žiūrovų laukia itin vizualus scenos pasakojimas, „sau šį spektaklį esu susidėjusi į dvi dalis. Pirmoji yra labiau vaidybinė, kinematografiška, mes vaidiname, įsikūnijame į savo personažus, o kita dalis susijusi su objektų įveiklinimu, jų įgalinimu. 

Ši sritis man labai ypatinga, kūrybinio proceso metu turėjome įvairias su tuo susijusias dirbtuves, jos leido man grįžti į pirmapradį, vaikišką susitikimą su materija, kuomet jai įpučiama gyvybė“. Pasak aktorės, scenoje atsiskleis nuostabą žadinantis pasaulis, „visi tie labai išraiškingi vaizdai kurs magišką, nerealią net sapnišką būseną. Tai labai žaismingas spektaklis, o kartu per įvairius kintančius fragmentus jame bus galima justi linčiškos atmosferos nuojautą. Jo žiūrovų laukia tikrai įdomi patirtis“.

Vienas iš „Naujojo nuomininko“ bruožų, kaip pamini ir jo aktoriai, jame telpanti teatro formų įvairovė. Ji leidžia scenoje kurti labai netikėtus vaizdinius, bet tuo pat metu reikalauja didžiulio komandos susitelkimo ir tikslumo. Pavyzdžiui, kūrybinės komandos gretose yra net cirko choreografas. 

Tiesa, vienas iš nešikų spektaklyje, Liudas Vyšniauskas, atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniame teatre kažką išskirti netikslinga, „ar kalbame apie cirką, ar kitus elementus, jau seniai nebeskirstau – tai taip pat sceninis menas ir šiandienos teatre yra daug cirko, šokio, technologijų, nebėra nuostabos tą sutikus. 

Bet jei minime cirką, turime būti sąžiningi ir pripažinti, kad aktoriai gali išpildyti tik lengviausias žongliravimo ar akrobatikos užduotis, tad tai, ką įvedame į „Naująjį nuomininką“, nėra cirkas, o jo elementai, kurie pasitarnauja kuriant vaidmenis ir spektaklio pasaulį“. 

Tačiau net jei naudojami tik elementai iš itin fiziško cirko profesionalų arsenalo, kartu su visais technologiniais niuansais jie reikalauja iš aktorių ypatingo tikslumo, „tai vienas techniškiausių spektaklių, ties kuriuo teko dirbti, ir vienas fiziškiausių. 

Prieš kiekvieną repeticiją su puikiu choreografu K. Matusevičiumi atliekame ilgą apšilimą, nes traumos galimybė nemaža, o po kiekvienos repeticijos su partneriu L. Vyšniausku esame kiaurai šlapi. „Naujasis nuomininkas“ man primena, kad kiekvienas profesionalus aktorius turi būti ir profesionalus sportininkas“, – pridūrė dar vienas nešiko vaidmenį kuriančių aktorių Karolis Norvilas. 

Daiktų gožiamas gyvenimas ir tikroji materialaus kiekvieno žmogaus asmeninio bagažo reikšmė – viena iš „Naujojo nuomininko“ svarbiausių temų. Nors pjesė parašyta XX a. viduryje, šiandien vartotojiškumas ir priklausomybė nuo daiktų net aktualesnė tema nei tuomet. „Gali mėginti iš savo gyvenimo eliminuoti daiktus, jų perteklių, bet tuo pačiu vis tiek kažką tempi su savimi, tau jų reikia, jie neša kažkokį prisiminimą, – svarstė J. Baranauskas, bandydamas paaiškinti savo kuriamą personažą. 

– Manau, kad stebėdami nuomininką ir bandydami jį suprasti, žmonės turės labai didelį interpretacijos lauką. Pats sau formuluoju, kad jis reprezentuoja žmogaus norą atsiriboti nuo pasaulio, nuo visuomenės, išnykti. 

Spektaklyje neįvardijamos priežastys, kodėl nuomininkas pasilaidodamas daiktuose siekia nuošalumo, bet visi kažkada esame išgyvenę norą pasislėpti. Ir pats vertinu buvimą vienumoje. Taigi, viską, kas vyks scenoje, galima priimti labai metaforiškai arba visai nemetaforiškai, bet atpažįstamumo jausmą, manau, žiūrovai patirs.“

Daiktais apsikrovęs nuomininkas spektaklyje kalba mažai, daugiausiai teksto iš aktorių ketveriukės turi K. Andriuškaitė. Aktorė minėjo, kad jai svarbu tiksliai neapibūdinti, neapibrėžti savo personažo savasties – raktą jai ras žiūrovai, bet ruošdama namsargės vaidmenį amžėjimo temą ji įvardija kaip labiausiai jaudinančią, verčiančią susimąstyti, „su amžėjimu susiduriame visi ir jis ilgainiui paliečia vis giliau. 

Su šiuo procesu ateina įvairūs iššūkiai, su jai ir susiduria namsargė – vienišumo, nesvarbumo, apleistumo jausmai, noras būti reikšmingai, nuolatinė kova likti matomai. Norėčiau, kad ir tai būtų išgirsta jos nepaliaujamame žodžių sraute“.

Net jei namsargės personažas šiame spektaklyje vienintelis, galintis pasigirti gausiu tekstu, spektaklio aktoriai atkreipia dėmesį, kad absurdo teatre, kurio vienas iš korifėjų ir yra E. Ionesco, kalba ne visada svarbi reikšmės nešėja, „man atrodo, kad aktoriui visada naudinga pirmiausia išvaidinti situaciją be žodžių. 

Kai nebegali pasislėpti už teksto, lieka veiksmas, kūnas, santykis su kitais aktoriais ir tai, ką iš tikrųjų nori pasakyti“, – svarstė K. Norvilas. Tuo tarpu L. Vyšniauskas ragino neskubėti nurašyti personažų kalbos, „jei E. Ionesco žodžiai nebūtų buvę svarbūs galbūt pjesėje jų visai nebūtų. Gero teatro principas – teisingi žodžiai gimdo veiksmą, teisingas veiksmas gimdo teisingas intonacijas. Šiuo atveju mes gana tiksliai laikomės pjesės teksto, taip pat joje ir veiksmai gana tiksliai išrašyti. Sakyčiau, kad nėra nuskriausta nė viena dalis – nei veiksmas, nei tekstas“.

„Naujasis nuomininkas“ priskiriamas daiktų pjesėms, Klaipėdos dramos teatro pastatyme režisierius ir kūrybinė komanda daiktų pasaulio perkėlimą į pirmą planą įgyvendins itin išmoningai – scenografija ir įvairūs jos atributai čia ne veiksmo iliustracijos, o pilnaverčiai veikėjai. Įgyvendinant veik stebuklines transformacijas, „praveriant“ nuomininko dėžes bei lagaminus, būtina itin tiksli visos spektaklio komandos narių koordinacija, tarp jų ir aktorių. 

Į pirmuosius premjerinius „Naujojo nuomininko“ rodymus bilietų liko visai nedaug, vėliau jis bus rodomas spalio 29 ir 31 d. bei gruodžio 13 d. „Šis spektaklis bus degustacinis gurmaniškas patyrimas. Jis labai švarus ir gražiai sukomponuotas, manau, kad žiūrovai labai pasiilgę tokių reiškinių ir jis turėtų patikti visiems, nepaisant amžiaus. 

Kai galvoju, ką pakviesčiau į vieną ar kitą spektaklį, paprastai jie nėra universalūs, bet „Naujojo nuomininko“ atveju atrodo, kad jis turėtų tikti ir patikti visiems. Ir kad sunku likti abejingiems tokiam subtiliai, švelniai, jautriai ir vizualiai gražiam kūriniui“, – pirmąją 91-ojo Klaipėdos dramos teatro sezono premjerą apibendrino K. Andriuškaitė.

Spektaklio „Naujasis nuomininkas“ premjera Klaipėdos dramos teatre rugsėjo 18 d.