Kuo ypatingos klaipėdiečių mamos?

Mano mama mirusi jau antri metai. Kai baigiau savo tarnystę miestui, dar kelerius metus prižiūrėjau ją - turėjo demenciją. Kadangi su ja gyvenau visą gyvenimą, tik metus laiko buvau išvykusi, kai studijavau, man jos trūksta. Ji buvo ir mama, ir draugė, ir sesuo - viskas viename. Aš ir dabar su ja bendrauju kiekvieną dieną: ateinu į jos kambarį, pasisveikinu, kai išvažiuoju kur nors, pasakau: „Saugok namus.“

Jos kūnas guli šeimos kape, šalia tėvų, sesers. Mama skuodiškė iš Aleksandrijos. Ten dažnai nuvažiuoju. Motinos dieną lankysiu kapines, nuvyksiu jai nusilenkti. Mano vyro mama gyvena Vokietijoje senelių namuose ir irgi turi demenciją, į sūnų žiūri kaip į brolį. Prieš porą savaičių buvome nuvažiavę jos aplankyti. Kol žmogus gyvas, nesvarbu, kad su juo negali susikalbėti, jam reikia rodyti dėmesį.

Mano mama buvo labai gera visiems, o mane skatino viską daryti savarankiškai. Ir dabar ją mano draugės prisimena labai gražiai. Pirmiausia ji buvo balerina. 1945 metais, kai atsidarė muzikinis ir dramos teatras Klaipėdoje, šoko jame iki 1949 metų. Vėliau teatras persikėlė į Kauną, ji liko čia. Jos šeimoje buvo ištisa kirpėjų dinastija - gal penki ar šeši kirpėjai. To amato išmokė ir ją ir ji visą gyvenimą kūrė šukuosenas. Darbe jautėsi gerai, su visais mokėjo gražiai kalbėti, visus paguosdavo, visi ją mylėjo. Man labai svarbu, kad mano mama buvo taip gerbiama.

Mama yra mama. Ji vienintelė, nuostabiausia, geriausia, mylimiausia. Mano mama augino keturis vaikus. Aš vyriausias. Kiek reikėjo, tiek mes jai padėjome. Jos gyvenimas tikrai nebuvo idealus.

Mane labai žavi tai, kad mano mama sugeba pasiimti iš gyvenimo viską, kas įmanoma, ir įveikti visus sunkumus.

Motinos dienos nešvenčiu, bet ja paminiu - pasveikiname mamą, ir viskas. Priklausomai nuo aplinkybių, arba važiuoju pas ją, arba parsivežu pas save pasisvečiuoti.

Visoms Klaipėdos mamoms labiausiai norėčiau palinkėti, kad būtų mylimos savo vaikų ir kad ta meilė palengvintų gyvenimą, kad ir koks jis būtų.

Mano mama mirė 2017-aisiais, sulaukusi 93 metų, kai Klaipėdoje viešėjo tarptautinė regata „The Tall Ships Races“. Kai tik galėdavau, kai būdavo reikalas, tai ir nuvažiuodavau pas ją, nelaukdavau specialiai Motinos dienos.

Man atrodo, kad ta diena savotiškai pritempta šventė, kaip ir Kovo aštuntoji - sulauksime kovo aštuntosios ir sveikinsime visas moteris. O ką, kovo 9 dieną jau negalima jų sveikinti? Aš nelabai mėgstu tokias išgalvotas šventes. Man šventė yra Velykos, Kalėdos, na, dar Naujieji metai. Kad ir ta Tėvo diena - susitikai su savo vaikais, tai tau ir tėvo diena. Rytoj su anūku einu į mokyklos renginį, tai bus ir senelio, ir tėvo diena ir nieko nereikės laukti.

Nebuvau labai paklusnus vaikas, mama bandė būti griežta. Augino mus tris, aš buvau vyriausias. Skirtumas tarp manęs ir viduriniosios sesers - šešeri metai. Dar buvo jaunesnis brolis, kuris paskui žuvo per helikopterio katastrofą. Jie buvo dviese, o aš kaip vyresnis - opozicija. Jie nukentėdavo nuo manęs, o aš nuo mamos. Mamos sudavimą per uodegą reikia normaliai priimti.

Mūsų šeima keista. Mamos gyvenimas buvo sunkus, ji buvo bandito dukra. Vienas mano senelis iš mamos pusės buvo nukankintas Uchtoje. Ji iki 1961 metų negalėjo turėti darbo, o tėvas buvo kolūkio pirmininkas. Apie visus tuos dalykus mama papasakojo tik likus keleriems metams iki mirties.

Matyt, iš mamos perėmiau tą ne itin didelę meilę tarybinei valdžiai. Ir tai man buvo perduota ne žodžiais. Mane spaudė stoti į komjaunimą, žadėjo tėvą išmesti iš darbo, teko stoti.

Visoms motinoms pirmiausia noriu palinkėti sveikatos ir kantrybės. Mūsų, mano bendraamžių arba net gerokai jaunesnių keturiasdešimtmečių, motinos gyveno daug sudėtingesnėmis sąlygomis, bet neaimanavo. Jos buvo labai tvirtos. Tos jų tvirtybės reikėtų palinkėti šiuolaikinėms mamoms. Mes dabar pasidarėme karjeristais, o mūsų motinoms tikrai ne karjera buvo pirmoje vietoje.

Mama amžinatilsį jau keleri metai. Kai dar buvo gyva močiutė, giminės susitikdavome Motinos dieną. Močiutė buvo gėlininkė, tai ant kapo sodiname tas gėles, kurių ji norėjo.

Mano mama buvo juvelyrė. Būdama menininkė ji visada siekdavo aukšto meninio lygio, kad ir ką darytų. Ir mano dukra tokia pati, ji irgi menininkė.

Mama augino keturis vaikus, aš buvau antra. Tarp manęs ir seserų buvo 10-12 metų skirtumas. O mano močiutė 12 vaikų užaugino. Vyresnieji buvo jos dešinioji ranka, kaip antra mama.

Sovietiniais metais moterims tekdavo prižiūrėti ir namų ūkį, ir darbą dirbti. Vyrai gal tik šiais laikais orientuojasi į pagalbą namų ūkyje. O anais laikais moterims tekdavo pakelti didelius krūvius.

Žydai laikosi tradicijos, jog iki ketverių metų vaikai turi būti su mama, kad išsiugdytų vidinę stiprybę. Manyčiau, mamos išaukštinimas turėtų būti privalomas ir pas mus.

Visoms mamoms linkiu sveikatos. Jeigu mama sveika, viskas aplinkui spinduliuoja. Dar linkiu vyriškos stiprybės ir kantrybės. Norėtųsi, kad vaikučiai augtų kuo ilgiau su mamomis. Motinystė labai trumpas laikotarpis - čia buvo, čia nebėra, vaikai labai greitai užauga. Juos auginti - sunkus darbas, bet malonus, reikalingas ir pats svarbiausias valstybei.

Kažkokių tradicijų neturiu, tik nuperku gėlių, nuvažiuoju tądien pas mamą pasveikinti, ir viskas. Nepamirštu tos dienos, paminiu ją. Kad ir kokie mūsų santykiai būtų tuo metu, kad ir kaip būtume susipykę, vis tiek nuvažiuoju ir įteikiu gėlių.

Ji mane vaišina ir pyragais, ir kitokiais gardumynais. Ji visada pavaišins, nesvarbu, kada atvažiuotum. Gali atvykti net neįspėjęs, vis tiek ras kuo tave pamaloninti, kad smagiai pasijustum. Šią tradiciją ji yra perėmusi iš savo šeimos.

Ne tiek Klaipėdos mamoms, kiek jų vaikams norisi pasakyti, kad neužmirštų mamų, kol jos gyvos, kad nereikėtų atėjus prie kapo, atnešus gėlių pačiam jaustis kaltam.

Mūsų šeima gana gausi. Per Motinos dieną dažniausiai susitinkame visi pas mamą Rusnėje, ją pasveikiname. Turime ir daugiau mamų - mano žmona, brolio žmona, sesė atvažiuoja. Tai visas jas ir pasveikiname to susitikimo metu.

Mama augino mus tris. Brolis su sese - dvynukai. Jie abu turi po penkis vaikus, o aš tik vieną dukrą. Mūsų mama šiuo metu turi vienuolika anūkų ir netgi vieną proanūkį.

Mano mama rūpestinga, geba atjausti. Dažniausiai su ja pasidalinu džiaugsmais. Ir dabar kartais man praverčia jos patarimas.

Aš iš mamos turbūt perėmiau domėjimąsi politika. Ji Klaipėdoje kandidatavo į miesto Tarybą.

Visoms mamoms linkiu gerų emocijų, gražių santykių su jas supančiais artimaisiais, atlaidumo ir begalinės meilės, tiek teikiamos, tiek gaunamos atgal.