Kuršių nerijos kopų tvarkymą sustabdė abejonės dėl vieno žmogaus

Kol istoriją narplioja jau antros instancijos teismas, dar pavasarį sudaryta sutartis dėl kopų šlaitų tvirtinimo, takų ir laiptų atnaujinimo sustabdyta. 

Tikimasi, kad darbus pavyks pratęsti iki metų pabaigos. Tuo metu ekspertas sako, kad šis atvejis gali iliustruoti teisinį verslo neišprusimą, ir ragina įmones tinkamai saugoti savo brangiai įgytą patirtį.

Pralaimėjo konkursą

Pavasarį Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija paskelbė 170 tūkst. eurų (su PVM) vertės konkursą dėl kopagūbrio formų bei šlaitų tvirtinimo šakų klojiniais, lentinių takų ir laiptų atnaujinimo.

„Tai kasmetiniai krantotvarkos darbai - išpustytų, erozijos paveiktų vietų šlaitų tvirtinimas šakų klojiniais ir rekreacinės infrastruktūros atnaujinimas, tvarkomi laiptai ir takai, kurie pažeisti po audros arba yra susidėvėję. Darbai atliekami visoje Kuršių nerijoje“, - „Vakarų ekspresui“ aiškino KNNP vadovė Lina Dikšaitė.

Viešąjį pirkimą laimėjo ne ilgus metus šias paslaugas direkcijai teikusi Kretingos rajono įmonė „Raguvilė“, o Neringoje registruota „Enila“.

Antroje vietoje likusi „Raguvilė“ su tokiu sprendimu nesutinka ir bando jį panaikinti teisme.

„Ji ginčija kvalifikacinius reikalavimus ir mano, kad mūsų viešojo pirkimo komisija neteisingai įvertino dokumentus. Jų nuomone, laimėtojas mūsų iškeltų kvalifikacinių reikalavimų neatitiko“, - teigė L. Dikšaitė.

„Raguvilės“ vadovas Virginijus Brazauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad teisminį procesą inicijavo ne dėl konkurentų sėkmės, o ieškodamas teisingumo.

„Konkurencija yra gerai - iš to laimi valstybės biudžetas, ji priverčia verslininkus mąstyti. Bet šiuo atveju įvykdyta vagystė. Man reikia teisingumo, o konkurencijos aš nebijau“, - sakė V. Brazauskas.

Konkursą laimėjusi „Enila“ teigia, kad tai bandymas susidoroti su konkurentais arba padaryti jiems žalos.

„Akivaizdu, kad šita situacija yra eilinis “Raguvilės„ bandymas susidoroti su konkurencija, o jei nepavyks - tai nors padaryti kiek įmanoma daugiau žalos. Labiausiai gaila, kad dėl tokių veiksmų daugiausiai nukenčia visuomenės interesai, nes per visą sezoną taip ir liko nesutvarkyti nei takai, nei sugriuvę laiptai“, - teigiama bendrovės komentare.

Kol vyksta bylinėjimasis, sutartis su konkurso laimėtoju negali būti vykdoma.

„Uždėtos laikinosios apsaugos priemonės sutarčiai ir mes negalime vykdyti krantotvarkos darbų, kurie yra labai svarbūs, deja, bet dėl šio ginčo mes jau praleidome palankiausią sezoną šiems darbams vykdyti, laukiame Apeliacinio teismo sprendimo“, - teigė L. Dikšaitė.

Anot jos, direkcija tikisi palankaus sprendimo, tokiu atveju suplanuoti kopų tvarkymo darbai būtų atlikti rudenį.

„Šį mėnesį turėtų būti sprendimas, žiūrėsime, kokia bus nutartis, mes manome, kad ji bus palanki mums - turbūt kiekviena pusė taip mano - mes toliau tęsime sutarties įgyvendinimą, nes sutartis galioja, ir bandysime kiek įmanoma įvykdyti tuos darbus, kuriuos buvome suplanavę pavasarį“, - kalbėjo L. Dikšaitė.

Apeliacinio teismo sprendimai įsiteisėja iš karto, bet ir juos galima skųsti.

Ginčija buvusio pavaldinio patirtį

Paskelbus viešojo pirkimo rezultatus „Raguvilė“ iš pradžių pateikė direkcijai pretenziją, tačiau ją atmetus kreipėsi į teismą ir jam savo ieškinį argumentavo tuo, kad konkursą laimėjusi bendrovė neatitiko esminių sąlygų - neturėjo darbų vadovo su reikiama kvalifikacija bei stažu, jų specialistas neįrodė, kad kada nors vadovavo krantotvarkos darbams, turi reikiamą stažą.

Klaipėdos apygardos teismas birželį bendrovės ieškinį atmetė, konstatavęs, jog argumentai nepagrįsti.

„Teismas sprendžia, jog esminiai, šioje byloje teisiškai reikšmingi ieškovo argumentai yra nepagrįsti, o juos paneigia atsakovės (KNNP - aut. past.) ir trečiojo asmens (“Enila„) argumentai, todėl ieškinys kaip nepagrįstas netenkinamas“, - nurodė teismas.

Ir šį sprendimą „Raguvilė“ skundė, dabar ginčas nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme.

V. Brazauskas sako, kad „Enilos“ darbų vadovas - buvęs jo pavaldinys, kuris konkuruojančiai įmonei atskleidė vertingas profesines žinias, neteisingai nurodė, kad anksčiau vadovavo krantotvarkos projektams, nors iš tikrųjų tokios patirties neturi, todėl ir negalėjo būti pripažintas esąs tinkamos kvalifikacijos.

„Jis vykdė mano tiesioginius nurodymus, kai aš projektui vadovavau, o dabar jis eina su mano sutartimi, nurodo, kad turi patirties šiuose darbuose. Išėjo pas konkurentus, pasisavino kvalifikaciją. O KNNP išdavė pažymą, kad tas darbuotojas buvo atsakingas, nors jis toks nebuvo - buvo paprastas klapčiukas, pasiuntinėlis“, - pasakojo V. Brazauskas.

Vadovas bando įrodyti, kad jo sukaupta patirtimi kita įmonė negali remtis dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose.

„Mes ginčijame tą faktą, kad jie negali remtis mano patirtimi ir mano sutartimi. Svetima įmonė dalyvauja konkurse ir remiasi mano patirtimi - kaip taip gali būti? O KNNP pažymi, kad jis atliko tuos darbus, teismas remiasi direkcijos raštu apie patirtį. Manau, pernelyg formaliai į tai žiūrima“, - teigė „Raguvilės“ direktorius.

Jis pabrėžia, kad „Enila“ iki tol, kol pas juos neįsidarbino buvęs V. Brazausko pavaldinys, anksčiau krantotvarkos darbų neatliko.

„Tas darbuotojas pas mus metus su trupučiu pradirbo, atėjo kaip miškininkas. Mes išmokome dirbti žmones, tikrai suteikiame žinių, kurių mes turime. O jis išėjo, išsivedė darbuotojus, ta įmonė iki tol niekada tokių darbų nedarė“, - kalbėjo V. Brazauskas.

Anot jo, „Raguvilė“ krantotvarkos darbus Neringoje atlieka 15 metų, šių darbų išmoko iš patyrusio miškininko, procesus mechanizavo ir puikiai žino, kaip gerai atlikti tokias užduotis.

"Nuo 2009 metų mes dirbame, turime didžiausią patirtį tuose darbuose, mano sprendiniai modernizuoti ir automatizuoti, kad būtų efektas. Užauginome kasmet po 40 centimetrų kopas.

Man tą meną perdavė garbės miškininkas Gediminas Dikšas, jis mane asmeniškai ir mano darbuotojus to amato mokė - žmogus stovėjo, rodė, kaip teisingai kloti klojinius, rankomis tai darėme, vėliau aš tą mechanizuotu būdu padariau. 

KNNP užklodavo iki 80 arų per sezoną, mes - penkis hektarus. Tvarkėme Negyvąsias kopas, gaisravietę, vykdėme kitus projektus, turime gerus pajėgumus, sugebame tą darbą atlikti, technika supirkta, tai dėl to ir giname savo teises", - sakė V. Brazauskas.

Jaučiasi apvogtas

V. Brazauskas sako, kad „Raguvilė“ buvo apvogta vidury dienos, nes buvęs darbuotojas pasinaudojo vertinga įmonės informacija.

„Dienos metu vagystė iš mano įmonės - tas buvęs darbuotojas darbų sąmatą žino, savikainą žino. Tai neteisėtai gauta patirtis“, - kalbėjo bendrovės vadovas.

Pasak jo, nei direkcija, nei teismas nesigilino į situaciją, tačiau V. Brazauskas sako, kad gerbia teismo sprendimą: „Pirma instancija neatsižvelgė į mūsų argumentus, jie formaliai žiūri ir aš tikrai gerbiu teismo sprendimą.“

Tačiau jis baiminasi, kad tokie sprendimai gali kurti blogą praktiką.

„Iš neteisės negali kilti teisė. Turi būti sveikas protas. Mes sukursime precedentą ir, jeigu žmonės galės šitaip elgtis, tai kaip verslas, darbdavys bus apsaugotas?“ - klausė verslininkas.

Pats kaltas?

Tuo metu Klaipėdos advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ vadovaujantysis partneris Arūnas Žlioba sako, kad tokiame ginče ypač svarbi aplinkybė yra tai, ar su buvusiu darbuotoju buvo sudarytas susitarimas dėl vertingos profesinės informacijos neatskleidimo konkurentams.

„Kyla klausimas, ar toje įmonėje, kuri laiko save nukentėjusia, buvo saugomų komercinių paslapčių sąrašas, ar buvo darbuotojo įsipareigojimas nekonkuruoti - tai yra atskiri dokumentai. Jeigu buvo nekonkuravimo susitarimas, tai klausimas, ar jis buvo pažeistas. Jeigu darbuotojas išėjo į konkurentų įmonę - greičiausiai buvo pažeistas, tokiu atveju darbuotojui atsiranda atitinkamos pasekmės.

Jeigu tokio susitarimo nebuvo, - pati įmonė kalta.

Bet jeigu taip lengvai ir paprastai nuėjo pas konkurentą, tikriausiai to susitarimo nebuvo", - aiškino teisininkas.

Jis sako, kad nesant tokių susitarimų žmogus yra laisvas rinktis darbovietę ir galimybę naudotis savo sukaupta patirtimi.

„Jeigu darbuotojas nepasirašo ir dokumentų dėl komercinių paslapčių, tai jam nekyla ir atsakomybė už išsineštą informaciją. Žmogus yra laisvas, kur nori - ten dirba, naudojasi savo sukaupta patirtimi taip, kaip nori, sugeba, ir jo dėl to negalima kaltinti, jeigu pats darbdavys nepasirūpino komercinių paslapčių apsauga“, - teigė A. Žlioba.

Advokatas bendrovėms pataria susirūpinti savo žinių teisine apsauga: „Tai teisinis įmonės neraštingumas, jeigu neužtikrino darbuotojo nekonkuravimo.“

V. Brazauskas sutinka, kad reikėjo vertingas žinias apsaugoti teisiškai.

„Aišku, tai skaudi pamoka, mes ją išmokome, padarėme išvadas, griežtiname su darbuotojais sutartis“, - sakė jis „Vakarų ekspresui“.

Ginčų yra

A. Žlioba sako, kad ir jų kontoroje yra tekę nagrinėti nesutarimus dėl informacijos atskleidimo konkurentams, tačiau jų pasitaiko retai.

„Tai reti ginčai, nes tai susiję su ypatingos kvalifikacijos, aukštą pridėtinę vertę sukuriančiais darbuotojais. Ypač Klaipėdos uoste, kur nuo vieno žmogaus turimos informacijos priklauso labai daug, kuris turi ypatingų kontaktų. Tai “brangus„ žmogus“, - kalbėjo A. Žlioba.

Jo teigimu, kartais į konkuruojančias įmones išėję darbuotojai bando šiuos manevrus maskuoti.

„Būna tokių paslėptų atvejų - nekonkuravimo susitarimus pasirašęs žmogus, pavyzdžiui, įsteigia naują įmonę, į ją išeina ne kaip savininkas, ne kaip vadovas, o kaip eilinis darbuotojas. Savininke tos įmonės tampa, pavyzdžiui, jo žmona, todėl registruose to darbuotojo nematyti“, - aiškino teisininkas.

Anot jo, už susitarimų pažeidimus sutartyse numatomos baudos, į darbuotojų kvalifikaciją investuotų lėšų grąžinimas, tokių veiksmų padarytos žalos atlyginimas įmonei, nes ji dažnai praranda klientus ar sandorius.

Ar pralaimėtas viešojo pirkimo konkursas gali būti vertinamas kaip žala, nežinodamas visų ginčo aplinkybių teisininkas negalėjo patvirtinti, nors tokio scenarijaus tikimybę laiko nedidele.

„Sunku pasakyti, kokia to darbuotojo reikšmė tame viešajame pirkime, reikia žiūrėti sąlygas, dokumentus, komisijos sprendimą. 

Jeigu būtent dėl to specialisto įmonės pasiūlymas atmestas, tai gal ir galima laikyti tai žala. Reikia analizuoti konkretų atvejį, bet vargu ar galima visas dėl pralaimėto konkurso negautas pajamas laikyti to darbuotojo padaryta žala“, - sakė A. Žlioba.