Laikrodžiai Marse eina greičiau: mokslininkai pirmą kartą apskaičiavo tikslų laiką Raudonojoje planetoje

Fizikai iš Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) padarė novatorišką atradimą, pirmą kartą apskaičiavę tikslų laiko skirtumą tarp Žemės ir Marso. Šios žinios bus lemiamos būsimoms NASA misijoms į Raudonąją planetą.

NIST tyrimas, paskelbtas žurnale „The Astronomical Journal“, pateikia tikslų skaičiavimą, kiek greičiau tiksi laikrodžiai Marse: vidutiniškai 477 mikrosekundėmis per parą greičiau nei Žemėje. Šis skirtumas didėja ir mažėja priklausomai nuo Marso orbitos formos ir jėgų, veikiančių artimas planetas.

Laiko skaičiavimo Marse sudėtingumas

Pasak NIST fizikų Bijunato Patlos ir Nilo Ashby, raktas į Raudonosios planetos laiko supratimą glūdi jos silpnesnėje gravitacijoje, palyginti su Žeme. Gravitacija Marso paviršiuje yra tik penktadalis Žemės gravitacijos, o tai turi įtakos laiko eigai. Stipresniuose gravitacijos laukuose, pavyzdžiui, Žemėje, laikrodžiai eina lėčiau nei silpnesniuose.

Raudonosios planetos laikui taip pat įtakos turi jos elipsinė orbita aplink Saulę. Marso orbita per metus labai keičiasi, priartindama jį prie Saulės ir nutolindama nuo jos. Tai sukelia laikrodžių svyravimus iki 226 mikrosekundžių per parą – priešingai nei Mėnulis, kuris turi palyginti stabilią orbitą ir nuspėjamą laiko eigą, siekiančią 56 mikrosekundžių.

Tarpplanetinio ryšio pagrindų kūrimas

Galbūt tiesioginis Raudonosios planetos laiko supratimo pritaikymas bus tarpplanetinio ryšio sistemų kūrimas. Šiuo metu ryšys tarp Žemės ir Marso vėluoja nuo keturių iki 24 minučių, ir šis atotrūkis gali būti pašalintas, jei mokslininkams pavyks sinchronizuoti laiką tarp šių dviejų planetų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder