17-os dukros susilaukusi Rosita Čivilytė – atvirame interviu: teko bėgti iš namų, o mama net neatvažiavo į gimdymą

Pirmoji pažintis su suaugusiųjų pasauliu Rositai nutiko būnant vos 17-kos, kai ji pastojo nuo savo pirmosios meilės, kurio jau nebėra gyvųjų tarpe. R. Čivilytė pasakojo, jog visuomet jautė norą būti suaugusia, ypač dar tuomet, kai mokėsi mokykloje ir su klasiokais ekspermentavo rankoje laikydami cigaretes ar ragaudami alkoholio.

„Tada prasidėjo paauglystė, drugeliai, meilės. Dabar tai ima šypsena, o tada buvo ne juokai. Tu ateini ir tėvams sakai: aš kažką čia pilve jaučiu, kažkas auga.

Pastojau nuo tokio vaikinuko, ne klasioko, jo jau nebėra tarp gyvųjų.

Jis buvo pirmoji mano meilė ir mes labai draugavome, labai norėjome vienas kitą pažinti, sužinoti, kas tie drugeliai“, - apie laiką, kai būdama vos 17-kos sužinojo, kad laukiasi kūdikio, pasakojo Rosita.

Ji teigė, kad pasakyti mamai apie šią naujieną buvo labai labai sunku.

„Du-tris mėnesius aš nesupratau, kad laukiuosi. Gyvenimas buvo nuostabus, gerai jaučiausi. Tik po to pajaučiau, kad kažkas fiziologiškai netvarkoj.

Pokyčius manyje pastebėjo ir mamuliukas, ji buvo labai jautri. Tada ji vis mane provokuodavo klausimais, kas man yra, kas man negerai.

Bet šeštame mėnesyje tu to jau nenuslėpsi, mama pati pastebėjo. Tada mes neplanavome tokių dalykų ir nutiko kaip nutiko.

Dabar aš suprantu, kad tada nutiko didžiulė laimė.

Bet tada tėvams buvo šokas“, - pasakojo dainininkė.

Ji sako, kad visiems panašioje situacijoje atsidūrusiems tėvams patartų nekelti skandalų ir nebegramzdinti to žmogaus toliau į žemę, nes jam tikrai yra labai sunku. Bet viskas labai priklauso nuo tarpusavio ryšio.

„Mano mamuliukas sureagavo labai karštai, man net teko iš namų pabėgti, buvo labai blogai.

Buvo minčių visokių, mane vedė ir pas gydytojus, norėjo, kad pasidaryčiau abortą, bet tokioje nėštumo stadijoje jau nieko nepadarysi. Bet aš to nežinojau, ėjau kaip nusikaltelė“, - prisimena dainininkė.

Dar su didesne nelaime ji prisimena savo gimdymą.

„Mano gimdymas buvo labai sunkus ir buvo ginekologių, kurios leido sau pasakyti vieną kitą žodį. Agnetai aplink kaklą buvo apsivyniojusi virkštelė ir ji tiesiog duso.

O gydytoja tuo metu manęs klausė, ar imsiu vaiką po gimdymo. Ji galvojo, kad aš kūdikį paliksiu, kad turiu kažkokias išvadas prisidirbusi padaryti.

Bet aš viską atlaikiau, negalėjau atlaikyti tik vieno dalyko: į gimdymo namus manęs mama neatvažiavo pasiimti. Jai buvo gėda. Tai buvo skaudžiausias momentas, kurį jaučiu ir dabar.

Seniai aš nekapsčiau to“, - prisimena atlikėja.

Ji sakė, jog tuomet buvo visiškai viena su vaiku ant rankų ir dar teisiama visuomenės, mokytojų, artimiausių žmonių.

„Į gimdymo namus aš atėjau būdama vaikas, o išėjau suaugusi moteris“, - tvirtina laidos pašnekovė.

Nors jos mama Agnetą pamilo po savaitės ar dviejų, R. Čivilytei teko eiti dirbti į naktinį barą. Tuomet labai padėjo mama, nes motinystės instinktų iš pradžių nebuvo.

Pačioje pradžioje ją labiausiai palaikė vyresnysis brolis. O dukters tėvas dingo ir vedė geriausią Rositos draugę.

Nepaisant visų sunkumų, moteris sako dabar nieko nekeistų. O tuomet jautėsi taip, lyg kas žmogų paimtų ir vieną paliktų Šiaurės Ašigalyje.

Na, o dabar Rosita su dukra jaučiasi geriausiomis draugėmis ir jųdviejų ryšys – be galo stiprus. Dainininkės teigimu, jos pačios patirtys privertė dukrą labai saugoti, tačiau dabar duktė jau suaugusi ir bambagyslė seniai nukirpta.

Apie darbą Emyratuose, arabų rodytą dėmesį bei dovanas, puikų uždarbį, naktinį darbą viešbutyje „Lietuva“, jaučiamą kaltę prieš dukterį, buvimą „pilkuoju kardinolu“ projekte „Lietuvos balsas“ ir iš pavydo išdaužtą automobilio langą – laidoje „Nepatogūs klausimai“.