67-ąjį gimtadienį švenčianti Katunskytė – apie užklupusį sunkmetį, pamirštas „kavalierių“ paieškas ir didžiausią svajonę

Atlikėja sako, kad turi viską, ko gali geisti širdis – mylimą, ją mylinčią bei, kai būna sunku, padedančią dukrą, artimas drauges, su kuriomis susitinka pabendrauti vėsiais rudens vakarais ir ištikimiausius gerbėjus.

Jiems koncertų metu V. Katunskytė džiaugiasi, kad vis dar gali dovanoti savo garsiausius hitus.

Delfi susisiekus su 67-ąjį gimtadienį švenčiančia V. Katunskyte, buvo galima girdėti jos džiugesį ir pakilią nuotaiką.

Atlikėja pasakojo jau nuo ryto sulaukianti daugybės skambučių ir sveikinimų, kurie šią dieną jai daro dar labiau įsimintinesnę.

„Nuotaika nebloga, esu kaip Dambrausko dainos „Rudeninis paukštis“. Man šis metų laikas patinka.

Neseniai atsikėliau, žiūriu pro langą, oras neblogas, medžiai geltonuoja, sakau: „Vitalija, su gimtadieniu“, – šypsodamasi pasakojo dainininkė.

Atlikėja teigė nebejaučianti didelio noro švęsti gimtadienius, tačiau šiandien yra susitarusi su keliomis draugėmis, kurios žadėjo užsukti į svečius.

Jas V. Katunskytė sakė pavaišinsianti savo mėgstamu patiekalu.

„Vakar pasiruošiau silkės, prie jos bulvyčių išvirsiu, burokėlių salotų padarysiu. Draugės šampano gal atsineš.

Jau tokie metai, nei to noro yra bevalgyti, nei to noro ypatingai švęsti, bet simboliškai gimtadienį paminėsime.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Juokiuosi, sakau, kad gimtadienius reikia švęsti iki 60 metų. Paskui jau žiūri, kad čia paskausta, čia paskausta. O, kai būdavau jaunesnė, lakstydavau po parduotuves, kažką naują, nematytą norėjau įsigyti, kavinėje šokiai būdavo“, – pasakojo žinoma moteris.

Pokalbio metu ji prisiminė, kad savo 60-metį paminėjo kartu su penkiasdešimt bičiulių bei artimųjų žmonių, samdė ir muzikantus.

„Man taip per gimtadienį vien sėdėti ir valgyti nepatinka. Geriau tuomet išvis šventės nedaryti.

Aš anksčiau paskaičiuodavau, kiek galiu sau leisti, tuomet pasamdydavau artistus, vedėjus, muzikantus. Vieni pagrodavo, kiti padainuodavo.

O vien tik valgyti ir gerti nebeįdomu“, – teigė atlikėja.

Tiesa, ji teigė pasijuokianti iš žmonių, kurie sako, jog su tokiais metais prasideda antroji jaunystė. Anot jos, 67-ir metai rodo tik brandą.

„Žinoma, žmogus jauti, kad siela viduje nesensta, atrodo, bėgtum, skristum, bet pasižiūri į pasą, pasižiūri į skaičius ir galvoji: „O, velnias, jau man tiek metų“. Bet atvirai, aš jų nelabai jaučiu.

Jei nieko neskaudėtų, sakyčiau, gal pasą sumaišė, dokumentus.

Nenorėk, kad tokių metų sulaukus, niekas neskaudėtų, tik aš esu optimistė, nepasiduodu.

Kaip bebūtų, nagais, ragais reikia kabintis, judėti, eiti.

Pradėk dejuoti, atsigulk į lovą, tada bus blogai. Kol galime, judėkime, eikime, darykime, bendraukime“, – optimistiškai kalbėjo V. Katunskytė.

Ji pasakojo, kad ir savo artimiausius žmones dažnai paragina nesiskųsti, dažniau šypsotis ir į viską žiūrėti pozityviai.

Dažnai, anot atlikėjos, neįvertinamas gyvenimo teikiamas džiaugsmas, galvojama tik apie darbus, atlyginimus, verslą.

„O gyvenimas prabėga labai greitai, jau 67 šiandien.

Kaip yra smagu, kad be jokio įsipareigojimo pabudai, tuomet pasidžiauk, kad matai saulę, debesis, gali išvažiuoti, pabendrauti.

Tų rūpesčių visada pas visus buvo, yra, ir jų bus, nuo jų niekur nepabėgsime, bet mokėkime džiaugtis ir vertinti, ką turime“, – Delfi sakė V. Katunskytė.

Vis dėlto paklausta, ar nenorėtų savo džiaugsmu ir rūpesčiais dalintis su antra puse, atlikėja šypsodamasi prisipažino, kad yra įpratusi gyventi viena, o ir kitu žmogumi pasirūpinti jau būtų sudėtinga.

„Tai striukę ne ten pakabintų, tai kojines numestų, man jau per sunku būtų.

Suprantu, jaunai moteriai reikia meilės, aistros, žinoma, mes kiekvienas gyvename taip, kaip mums geriau. Vienai reikia, kitai nereikia.

Man, pavyzdžiui, labai smagu su draugėmis pabūti, mes kartu ir pasijuokiame, ir rimtai pasikalbame, kažką skanaus pasigaminame, pasivaišiname“, – atvirai pasakojo žinoma moteris.

Ji taip pat pridūrė labai mylinti savo darbą, džiaugiasi, kad vasarą turi daug koncertų, į kuriuos vis dar susirenka būrys gerbėjų.

„Kai manęs klausia, kiek dainuosiu, atsakau: „Kai jau nebeateis visai į koncertus pas mane žmonės, matysiu – tai jau signalas“.

Bet dar vis eina, publikos dar turime, visiems širdingai ačiū, kas ateina į koncertus. Nuvažiuoju, pakoncertuoju, gaunu energijos iš žiūrovų, žiūrovai iš manęs.

Mes pasijuokiame, pabendraujame, žinokite, man visai nieko netrūksta, o tų kavalierių tikrai nebenoriu.

Dar tokie metai, ką jau čia pasiimsi kokį, tai pati suvargsi“, – juokėsi V. Katunskytė.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Vis dėlto atlikėja pridūrė jaučianti, kad ateina sunkūs laikai, svarstė, kad į jos pasirodymus gali susirinkti vis mažiau publikos, kuri stengsis daugiau taupyti.

„Klausytojų tikrai pamažės, be abejo, nes su elektra kas dedasi, kažkokiame fantazijų pasaulyje gyvename.

Tas šildymas, žmonės gal labai veršis diržus, bet prie to kotleto norisi ir gražių dainų.

Nejaugi vien gyvensime, kad pavalgytumėme kotletą, silkę su uodega? Tikrai ne.

Žinoma, visiems dabar šokas, duok Dieve, mūsų valdžios vyrai išspręs šias problemas, turi tas burbulas sprogti.

Šiandien paskaičiau, Žvagulis už elektrą mokėjo didelę pinigų sumą. Čia specialiai žlugdomas verslas, kad tu neišsimokėtumei. Kažkoks kosmosas“, – liūdesio neslėpė atlikėja.

Ji teigė, kad ir pati sunkiai gyvena iš gaunamos pensijos, džiaugėsi, kad sudėtingu metu jai padeda šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenanti dukra.

„Pensijos gaunu 400 eurų, turiu keturių kambarių butą.

Pernai, kai šildymo kainos buvo proto ribose, mokesčių sumokėdavau apie 300, man likdavo apie 80 eurų pensijos.

Dabar, kai viskas pabrangę, jei nedainuočiau, būtų labai liūdna. Ir ne man vienai, manau, daugeliui žmonių taip.

Tos pensijos, anekdotas. Būtų ji 700 eurų, aš viena, tuomet išgyvenčiau.

Kai visai blogai, dukra paklausia, kaip man su pinigais, bet jai juk irgi reikia gyventi. Savo neturi nei namo, nei buto, reikia nuomoti, o pinigai didžiausi.

Sakau: „Monikute, tau irgi nelengva“, bet pas juos atlyginimas kitoks.

Kai jau visai man liūdna, pinigai „eina į dugną“, ji sako: „Visą gyvenimą man padėjai, dabar atėjo laikas ir man tavimi pasirūpinti“, – Delfi sakė V. Katunskytė.

Paklausta, ko sau palinkėtų gimimo dienos proga, žinoma moteris teigė, kad didžiausia jos svajonė – laiminga senatvė.

„Truputį jau stuburą maudžia, kojos tirpsta, gydytojai siūlo daryti operaciją, bet, žinote, tokių metų, dar turint viršsvorį, su operacijomis jau sudėtinga.

Nežinau, matysime, gal ir reikės rizikuoti.

Noriu sau palinkėti, kad sveikata nebūtų blogesnė nei dabar. Žinoma, būna, kad paskausta ką nors, bet dar tokios tragedijos nėra, neguliu ant patalo, pajudu.

O su kitomis problemomis reikia susigyventi“, – šypsojosi atlikėja.